Pirmoji rudens seminaro diena Izraelyje prasidėjo nuo įvairiapusio “subasmenybės” sąvokos nagrinėjimo. Kaip subasmenybės formuojasi, vystosi, sąveikauja. Kaip žmogus aktyvuoja savo atskiras subasmenybes, vysto ir jas maitina. Kaip galima klasifikuoti mumyse egzistuojančių subasmenybių konglomeratą. Kokius charakteringus subasmenybės bruožus galima būtų išskirti pagal atskiras planetas.
Asmenybės tikslas yra integralinė subasmenybių tikslų suma arba subasmenybių parinkimas ir vystymas pagal iš aukščiau gautą tikslą. Tema atrodė begalinė. Nuo jos niekaip nepavykdavo atsitraukti. Todėl pertrauka buvo sutikta su entuziazmu – norėjosi jau pereiti prie praktikų, šiek tiek pajudėti.
Kad pasiskirstytume į oktavas, šį kartą turėjome prisiminti, kokiu būdu mes valgome sumuštinį: skaniąją dalį suvalgome iš pradžių ar pasiliekame pabaigai. Daugumą sudarė tie, kurie neatsiminė, t.y. nekreipia dėmesio į tokias detales. Praktikos parodė, kad sėkmingiausiai užsibrėžto tikslo pasiekia tie žmonės arba kolektyvai, kurie yra linkę į kompromisus ir nepuola į kraštutinumus. Tokia hipotezė. Patikrinsime kituose susitikimuose.
Tekstas / Borisas
Nuotraukos / Laura, Jelena, Тania
Vertimas į lietuvių kalbą / Daiva