Šiandieninės diskusijos metu išryškėjo du žmogaus tipai. Įsitempęs žmogus ir atsipalaidavęs žmogus.
Pirmasis visuomet nepatenkintas esama situacija, siekia pokyčių, vystymosi. Antrasis – deda visas pastangas, kad išsaugoti, fiksuoti. Vystymasis tik griauna jo komfortišką būseną. Kas pranašesnis visuomenės ir asmenybės vystymosi prasme? Vystymasis, progresas, kuris neišvengiamai susiję su įtampa ir stresu ar komfortiška, atsipalaidavusi būsena, nesiūlanti pokyčių ir tobulėjimo? Tai buvo pagrindinė šiandienos pokalbių tema. Augti ir vystytis ar būti laimingu? Ar galima tai suderinti, ar reikia siekti tokio suderinamumo? Kaip sugyvena ir bendrauja įsitempę ir atsipalaidavę žmonės?
Svarstymai, kaip dažnai būna, vystėsi nenuspėjamai. Kas mus daro laimingais arba nelaimingais. Tikslai ir tikslų kėlimas. Asmenybės formavimas ir vystymas. Galimybės pakeisti jau susiformavusios asmenybės tikslų nuostatas. Emocinio kūno paveikslas ir jo pokyčiai atitinkantys fizinio kūno konfigūraciją. Viena iš svarbių protoplazminių praktikų funkcijų – įvairių proto dalių (funkcijų) suaktyvinimas. Tai tik keletas šiandieninės diskusijos tezių.
O pertraukos metu, kai mes tvarkėme savo protus, mūsų vaikai tvarkė kamuoliukus. Vaikai pasiekė puikių rezultatų :) Gali būti, kad bendros įtampos dėka mums pavyko pasiekti tam tikro “priauginimo” praktikose, o baigiantis šiai dienai, atsipalaiduoti ir pasijausti laimingesniais.
Tekstas / Borisas
Nuotraukos / Laura, Tania, Jelena
Vertimas į lietuvių kalbą / Daiva