Izraelis: Proto Plazminis kursas Haifoje – 5 diena

Penktoji diena Haifoje prasidėjo nuo apmąstymų  apie skausmą ir kančią mūsų gyvenime.

Kaip dažnai būna, iš labai išplaukusio bendro klausimo, vadovaujant Mokytojui, mes palietėme  visą eilę svarbių apmąstymų.

Pirmiausia, kas tai yra kančia? Kodėl ji egzistuoja? Ar ji yra neatskiriama mūsų gyvenimo dalis? Arba, vis dėlto, ar galima be jos apsieiti?

Mokytojas smulkiai paaiškino energetinę reiškinio esmę, pakeliui sustojęs ties tuo, kad visos energijos šaltinis – Saulė, ir visa jos apykaita yra perėjimas nuo paprastų jos pasireiškimo formų prie vis sudėtingesnių (augalai- gyvūnai – nafta ir anglis – elektra).

Skausmas ir kančia suteikia mums  energijos perteklių, kuris nori išsilaisvinti. Kada susikaupia spaudimas, jis veržiasi į išorę. Mes esame sukurti taip, kad siekiame savyje išsaugoti energiją. Kadangi ji yra mūsų egzistavimo pagrindas, be jos gyvenimas baigiasi. Bet kuris mūsų fizinis ar mentalinis veiksmas – visų ląstelių “kančios” suma. Neišgyventi kančios, vadinasi atiduoti visą energiją ir nustoti būti.

Kaupdami savyje energiją, mes sukuriame tam tikrą potencialo laipsnį (skausmą), kuris neleidžia mums išsaugoti ramybės ir pusiausvyros. Šio proceso neįmanoma sustabdyti. Priklausomai nuo to, kuriame sudėtingumo lygyje susikaupė perteklius (vitaliniame, mentaliniame ir t.t.), tenai mes išgyvename skausmą ir ten jį reikia išleisti. Kuo sudėtingesnė būtybė, tuo sudėtingesniame lygyje patiriama kančia.

Kaip teisingai išleisti skausmą neprieinant iki sprogimų ir katastrofų? Ketinimų kūrimas ir perėjimas prie veiksmų – geras būdas atsikratyti energijos. Jausti, sukurti emociją. Galvoti, mąstyti, planuoti, kurti – tai pozityvūs energijos pertekliaus perdirbimo keliai. Jei nesukursime savo būdo, tai perteklius pavirs “riebalinėmis” nuosėdomis.

Kas teisinga: kaupti ar ne? Apie tai visuomet ginčijamasi, bet tuo momentu, kada mes užduodame tokį klausimą, mes jau gauname teisę rinktis. Galima nuo kančios pasitraukti į vienuolyną ir užmušinėti savyje visus norus, kad, likę be energijos, išeitume.

Vėliau kyla klausimas: kaip kaupti ir kam? Galima kaupti pasyviai – kaip augalai, o galima, kaip gyvūnai, perkeliant į judėjimą – aktyviai. Tada galima surasti tobulesnį kaupimo ir saugojimo mechanizmą – tai galima išspręsti tik savo proto viduje. Mes neturime kito instrumento, tik jo pagalba mes sprendžiame, nustatome funkciją ir judėjimo kryptį.

Kaupimas – augimo strategijos realizavimas, tai, praktiškai, tas pats.Vedini būtinybės atsikratyti baime, mes randame naujus būdus, kaip atsikratyti nuo besiveržiančios išorėn energijos ir tampame sudėtingesniais, pervesdami potencialą į aukštesnį lygį.

Mokytojo  pravesta apklausa parodė, kad dauguma dalyvių yra pasiruošę augti ir tapti sudėtingesniais, todėl buvo nuspręsta tai įgyvendinti kamuoliukų praktikose.

 

Po produktyvaus darbo oktavose, prasidėjo kalba apie iš anksto numatomų veiksmų minčių grandinės paruošimą, nes proceso metu nėra kada mąstyti. Pasiruošus iš anksto, prote reikėtų palikti tik tą veiksmo kristalą ir, pasitikint savo kūnu, pradėti veikti. Ir, kas kartą, pradedant užduotį, pergalvoti jį iš naujo, nesimokant šablonų, kurie gali pasimiršti arba gali netikti situacijai. Svarbu mokėti mąstyti prieš pradedant veiksmus, tuomet juos galėsime atlikti be klaidų.

 

Tuo baigėsi mūsų diena. Kiekvienas parsinešė namo savo apmąstymų ir atradimų grūdą.
Iki rytojaus!