SVAJONIŲ KELIAS – 66 diena, Ulmale, 15 stotelė

Sako, kad žmogus mokosi visą gyvenimą. Svajonių kelyje mums dažnai tenka daryti tai, ko dar nemokame. Tad šį rytą Silvija praleido eksperimentuodama ir bandydama išvirti tobulą manų košę. Silvija savo kūrinį vertino kritiškai, tačiau valgiusieji negailėjo jai pagyrų ir visa košė buvo iškabinta iki paskutinio šaukštelio :)

 

Po skanių pusryčių, rytinių pokalbių metu Karolina uždavė klausimą: Kas mums labiausiai įsiminė būtent šioje pajūrio vietoje?

Pasirodo, jog Akvilei įsiminė kvapą gniaužiantis pajūrio vaizdas ir vėjas, pučiantis stovint ant aukšto šlaito krašto. Edvinas džiaugėsi tuo, kad būdamas čia galėjo tiesiog grožėtis jūra, tolimais horizontais ir stebėti jį užplūstančias mintis. Ladai didžiausią įspūdį paliko  naktinis žvaigždžių stebėjimas. Deimantė patyrė naujus pojūčius praktikuodama kvėpavimą prie jūros, o Jolanta iki šiol negali pamiršti teigiamų pokyčių ir potyrių po bendrai atliktų asanų. Tuo tarpu Viktorijai ir Jelenai labiausiai įsiminė žvaigždės tamsiame nakties danguje ir visiška gamtos ramybė. Na, o Karolinai įsimintiniausi šiame pajūryje buvo akmenys, nes pirmą kartą gyvenime ji išvydo tokį kraštovaizdį. Silvijai didžiausias nuotykis buvo tai, kad pametusi milžiniškame pajūryje savo akinius, juos sugebėjo surasti. Tai beveik tas pats kas rasti adatą šieno kupetoje :) Kasparą sužavėjo laukinės gamtos grožis ir šilta jūra. Mažiesiems stovyklautojams įspūdingiausi pojūčiai buvo patirti jūros bangose, o Egoras dar akcentavo jų pačių sukurtą štabą bei ekskursiją ant kalvos.

Šiandien atsisveikinome su Karolina ir Kasparu. Pabuvę čia jie prisirinko gerų įspūdžių, saulės šilumos ir draugų dėmesio, todėl neužilgo prie keliautojų  žadėjo prisijungti ilgesniam laikui. Taip iš keturių vandenių liko du…  :)

 

Išvykdami jie paliko ne tik gerus prisiminimus, bet ir šiltus žodžius svečių knygoje:

 

Taip pat trumpam stovyklą paliko ir Jelena su tikslu vėl pakaituoti Liepojoje, mat vakar jai pavyko pagauti vėją bei pajusti oro ir vandens stichijų galią.

Pavakaryje keliautojų dėmesį patraukė stovyklos centre, prie automobilio rato, medituojanti Akvilė :) Paskaitykime ką apie tai pasakoja ji pati:

„Parašius dienoraštį, kūnas pats pasiprašė tempimo pratimų ir kelių asanų. Po to natūraliai kilo noras padaryti pranajamą. Oras tam buvo tiesiog pasakiškas. Dažniausiai kvėpavimo pratimus darydavau patalpoje, o gamtoje tai buvo visiškai kitas patyrimas. Gera buvo jausti kaip įkvepi į save gamtos jėgą, kaip kiekviena ląstelė prisipildo taip būtino jai deguonies. Vėjas karts nuo karto pakedendavo plaukus, tolumoje girdėjosi raminantis jūros ošimas, o visai čia pat gamtos gyventojų skleidžiami garsai. Atrodė, kad per kelias akimirkas kūnas atsigavo ir mintys tapo skaidresnės :)“

 

Mes esame čia:

Orientyras atvykstantiems – pravažiavus Ulmale kaimelį, kairėje pamatysite kapines ir netrukus privažiuosite šviesoforą, kuris reguliuoja taisomo kelio atkarpą. Užsidegus žaliai šviesai ir įvažiavus į taisomo kelio ruožą, bet jo nepravažiavus, pamatysite posūkį į kairę – miško keliuką, sukite ten ir važiuokite tuo keliuku tiesiai kol pamatysite kemperiukus :)

Visus norinčius atvykti prašome kreiptis į Deimantę. Ji suteiks informaciją, kaip pas mus atvykti, ką su savimi pasiimti, supažindins su stovyklavietės taisyklėmis. Jos telefonas +37060923927, el. paštas – deimuta@gmail.com. Kreipkitės visais įmanomais būdais: telefonu, viber’iu, messenger’iu, el. paštu, siųskite pašto karvelius ir bandykite perduoti mintis telepatiškai, nes pas mus striginėja ryšys ir internetas :)

Norintys matyti mūsų gyvenimą budinčiojo akimis skaitykite čia – SVAJONIŲ KELIO DIENORAŠTIS.

Ankstesnių kelionės dienų įspūdžiai: