Adžna čakra

Čakra yra kaktoje tarp antakių

Teigiamos savybės: ryšys su siela, savęs suvokimas, kūrybinė energija, intuicija, nušvitimas, gydanti energija, vaizduotė, atvirumas naujoms idėjoms, minčių kontrolė.

Adžna veiklą harmonizuosite atlikdami RJM penkiadienių asanas, vaikščiodami ramiomis žvaigždėtomis naktimis, skaitydami painių siužetų romanus, pasakas, domėdamiesi filosofija, skaitydami išminčių ir psichologų veikalus, vilkėdami tamsiai mėlynus rūbus, daugiau mąstydami, užsirašinėdami sapnus, kartodami bidža mantrą.

Meditacija į šią čakrą suteikia dvasinių galių, žinių, valios jėgos.

---

Per amžių amžius tamsa ir šviesa susipina viena su kita, idant suteiktų mums vieną iš didžiausių sąmonės dovanų – regėjimą. Regėjimo dovana leidžia mums pajusti kūrybos grožį bei pamatyti visatos sukurtus stebuklus: per šviesmečius nutolusius žvaigždynus ar mūsų sode žydinčias gėles. Regėjimas suteikia galimybę vienu metu priimti milžinišką informacijos apie mūsų aplinką kiekį. Šviesos bangų išgryninta forma kuria vidinį aplink mus esančio pasaulio žemėlapį. Svajonės gimdo iš pasąmonės kylančius vaizdinius, jungiančius mus su siela. Intuityviai regime savo kelią, o sukaupta išmintis vadovauja mums sunkiomis gyvenimo akimirkomis.

Ši regėjimo dovana – vidinė ir išorinė – yra šeštosios čakros Adžnos esmė ir funkcija. Regėjimas – tai priemonė vidumi suvokti išorinį pasaulį ir simbolių kalba į išorę perteikti vidinį pasaulį. Dėl erdvinių santykių suvokimo mūsų sąmonėje glūdi statybiniai atminties apie praeitį ir ateities vizijų blokai. Taigi ši čakra peržengia laiko ribas.

Ši čakra, dar dažnai vadinama antakių čakra, yra galvos centre už kaktos, maždaug akių lygyje arba šiek tiek aukščiau (kiekvieno žmogaus skirtingai). Ji siejama su trečiąja akimi, eteriniu fizinio suvokimo organu, plūduriuojančiu tarp fizinių akių. Kadangi akys yra smegenų suvokimo organas, trečiąją akį galime laikyti šeštosios čakros suvokimo organu. Pačioje čakroje yra vidinis ekranas ir didžiulė vaizdinių talpykla, kurioje vyksta vizualaus mąstymo procesas. Trečiosios akies regėjimas peržengia fizinio pasaulio ribas, suteikia mums įžvalgą, kurią galime palyginti su gilesne prasme, kurią suvokiame skaitydami tarp parašyto teksto eilučių.

Čakros pavadinimas sanskrito kalba yra adžna, kurio pagrindinė reikšmė yra „suvokti“, o kita – „įvaldyti“. Tai byloja apie dvejopą šios čakros paskirtį – dėl gebėjimo suvokti priimti vaizdinius, taip pat ir formuoti vaizdinius, kitaip vadinamus kuriamąja vizualizacija, dėl kurių valdome mūsų realybę. Gebėjimas protu išlaikyti vaizdinį padidina jo materializavimo galimybę. Šis vaizdinys tampa panašus į vitražą, per kurį sąmonės šviesa nušviečia sau kelią į pasireiškimą. Jei nėra jokių trukdžių, tai pasireiškimo lygmenyje forma visiškai atitiks sukurtą mūsų vaizduotės formą, kaip ir vitražo, jei pro jį krintančios šviesos neužstoja jokie baldai, atspindys kambaryje visiškai atitinka savo originalą. Viena iš priežasčių, dėl kurios mūsų vizualizacija ne visada pasireiškia, yra ta, kad eidami žemyn į pasireiškimą mes dažnai sutinkame kliūčių. Tos kliūtys gali būti įvairios: svetimos aplinkybės, iš pasąmonės kylančios baimės ar paprasčiausiai nepakankamai aiški vizualizacija.

Kylant į viršų Sušumnos kanalu su čakromis susijusių žiedlapių skaičius nuolatos didėjo ir staiga Adžnoje randame tik du žiedlapius. Yra keletas galimų jų paaiškinimų: du realybės pasauliai – pasireiškimo ir nepasireiškimo; du susipinantys nadžiai ida ir pingala susitinka būtent šiame taške; dvi fizinės akys, iš dviejų pusių apjuosusios trečiąją akį. Žiedlapiai taip pat primena sparnus ir simbolizuoja šios čakros galimybę peržengti laiką ir erdvę bei nuskraidinti sielą į tolimus laikus ir erdves.

Su šia čakra susijęs elementas yra šviesa. Per jutiminį šviesos interpretavimą mes gauname informaciją apie aplink mus esantį pasaulį.

Adžna čakra transmutuoja ir kaupia tą energiją, kuri valdo loginio mąstymo procesą (aktyvi analizė, informacijos sitezė). Šis centras aprūpina galvos smegenų ląstelių ir šerdies funkcionavimą, nes šios dalys yra intelektualinio žmogaus kūno imtuvas. Adžna čakra iš subtilaus kūno ima energiją ir transmutuoja kinetinę Manipura čakros energiją, o esant dideliam protiniam krūviui dar ir Svadhisthanos energiją. Dalį energijos gali sublimuoti ir panaudoti žemesnės čakros. Kitaip tariant, mąstymo procesas taip pat yra kūno energijos šaltinis. Todėl daugelis mokslininkų, atlikdami ypatingai stiprų mąstymo darbą, jaučia jėgų antplūdį.

 Žmonės, kurių Adžna čakra dominuoja, turi gerai išvystytą intelektą ir loginį mąstymą. Gyvenime juos labiausiai domina žinios. Tarp jų labai daug mokslininkų ir filosofų. Jų namai prikimšti knygų ir mokslinių žurnalų. Jie tyrinėja visas gyvenimo apraiškas. Jų mąstymas išvystytas, bet jie labai nejautrūs. Jautrumas neišvystytas. Jie dažniausiai tiki tik tuo, ką galima patvirtinti eksperimentais arba paliesti rankomis. Kai kurie, pažinę tiesą, tampa išminčiais. Jų tikėjimas dažniausiai paremtas asmeninio patyrimo, žinių ir supančio pasaulio stebėjimo. Dvasine prasme jie dažniausiai renkasi gjanos kelią (praktikuoja dvasinį žinojimą, kuris palengva padeda suvokti savo pirminį ryšį su Dievu). Paprastai jie vengia asmeninio santykio su Dievu, priima Jį kaip Absoliučią Tiesą.

 ČAKROS PROBLEMOS

Kairioji pusė: kenkimas sau, gailestis sau, nemokėjimas sau atleisti, gyvenimas praeitimi.

Dešinioji pusė: neteisingas Dievo suvokimas, kenkimas kitiems, nerimas, agresija, egoizmas, gyvenimas ateitimi.

Centrinė dalis: lakstantis žvilgsnis, nemokėjimas atleisti, netinkama draugija.

Vienas iš pagrindinių visuomenės stereotipų, kuris blokuoja šios čakros veiklą, yra per didelis dėmesys tokioms struktūroms kaip ego ir superego. Šios dvi būtybės nuo per didelės proto, kūno (dešinioji pusė) ir emocijų (kairioji) veiklos išsipučia į abi puses. Jei išsipučia ego, atsiranda bendravimo problemų. Labiausiai kenkia pasipūtimas ir agresija, kurie veda į teisimą bei neapykantą. Tai sukuria įtampą kūno lastelėse, dėl to sutrinka organų bei liaukų veikla. Norint nuimti šią griaunančią įtampą, reikia praktikuoti atlaidumą. Iš širdies sklindantis atleidimas siunčia subtiliąjai sistemai galingą teigiamos energijos pliūpsnį, kuris pasireiškia kaip įtampą nuimanti užuojauta.

Nerimas taip pat blokuoja Adžna čakrą.  Įprotis nerimauti kyla iš egoistinio ir klaidingo įsitikinimo, kad mes patys turime viskuo pasirūpinti ir apie viską pagalvoti. Bet juk vienintelis, kuris turi visais pasirūpinti yra Dievas. Vietoj nerimavimo reikia savo problemas nukreipti aukštyn, tegul Dievas tuo pasirūpina. Jūs nustebsite: jei neskirsite problemai negatyvaus ir neramaus dėmesio, ji išsispręs greičiau ir efektyviau.

 ČAKROS DIEVYBĖS

Jėzus Kristus ir Marija

Centrinę Adžna čakros dalį valdo Jėzus Kristus ir jo motina Marija. Jėzus atėjo į pasaulį kaip didi Dievo – Sūnaus Šri Ganešo inkarnacija. Jis nekaltai gimė iš Deivės Mahalakšmi Mergelės Marijos pavidale. Jis – amžinas vaikas, pati nekaltybė ir išminties šaltinis. Savo gyvenimą Dievas paskyrė žmonėms, tiesos ir Kūrėjo skelbimui. Jėzus sakė, kad jis yra Kelio Šviesa ir būtent Jo kelias veda į Dievo Karalystę Sahasraroje. Savo nukryžiavimu Jis atvėrė siaurus vartus į Dievo Karalystę, t.y., leido Kundalini energijai pereiti per Adžna čakrą ir patekti į Sahasrarą, kad susijungtų su Dievu. Savo asmeniniu pavyzdžiu Jis parodė Dievo užuojautą bei atleidimą.

Sahadža joga visiškai patvirtina tai, ką sakė Jėzus Kristus: “Aš pats mažiausias”. Jėzus Kristus – subtili, švari Paramčaitanjos energija, aukščiausia Dieviškos meilės energija, todėl Dievo Sūnus atvėrė šeštąjį Adžna centrą. Tik Jis galėjo tai padaryti. Jis yra būtent ten, subtiliausioje žmogaus energetinio kūno vietoje, ten, kur susikerta parasimpatinė ir simpatinė nervų sistemos. Įeiti į Dievo Karalystę (septintąjį centrą) galima tik su Kristaus leidimu. Jis sakė: “Aš esu vartai į Dievo karalystę”. Čakra turi du lotoso lapelius, jie atsiveria kaip vartai, ego ir superego prasiplečia, ir Kundalini energija patenka į Adžna čakrą, o iš jos į Sahasrarą, Dievo Karalystę, kur nėra Dvasios priešų, kur Dieviška meilė padeda žmogui evoliucionuoti ir tapti Dievo Kūrėjo veidrodiniu atvaizdu.

Mahavira

Kairiojo Adžna čakros aspekto dievybė – Mahavira, Bhairavos arba Arhangelo Mykolo dieviška inkarnacija. Mahavira rūpinosi ir padėjo žmogui, valė jo superego, gelbėjo atsikratyti blogų įpročių, atstatė tikėjimą savo jėgomis ir skatino norą gyventi teisingai. Mokė nebūti žiauriu sau ir kitiems. Jo mokymas buvo labai subtilus – neslėpti savyje blogų minčių, ir tada per proto gėrį Superego apsivalys. Jis rodė žmonėms, kaip būti aukščiau grubios minties.

Mahavira (“Didis herojus”) – tai VI a.pr.m.e. gyvenusio džainizmo mokytojo simbolis. Dar būdamas vaikas jis visus nugalėdavo savo talentais ir jėga. Iki trisdešimtųjų metų gyveno pasaulietiškai: vedė, turėjo dukrą. Mirus tėvams jis išėjo gyventi kaip asketas. Taip jis keliavo 12 metų. 43 – iaisiais metais ant Ridžupalika upės kranto jis pasiekė visišką žinojimą (tapo džina). Jis tęsė savo keliones, bet jau kaip Mokytojas. 72-aisiais metais Pava Mahavira mieste pasiekė visišką išsivadavimą, t.y. visiškai sunaikino savo karmą ir tapo visišku sidhu.

Buda

Dešinįjį Adžna čakros aspektą, t.y. ego, valdo Buda. Žmogaus kūne Buda padeda sumažinti ir apvalyti ego, išsivaduoti iš agresyvumo bei neapykantos. Jis skleidė mokymą apie užuojautą ir gerumą. Jis skelbė aštuonių pakopų kelią, mokė vidinės harmonijos, vadinamos vidurio keliu. Jis pažino ego “išpūtimo” meną vardan Kundalini pakėlimo. 29 metus Gautama ieškojo tiesos. Jis buvo mokinys, asketas, kankino save šalčiu ir alkiu, bet septintasis Sahasraros centras neatsidarė. Nei vienas kelias neatvedė ieškotojo į tikslą. Gautama visiškai apvalė savo čakras. Jokios dvasios negalėjo jo palaužti nei viduje, nei išorėje. Pavargęs nuo ieškojimų, atsisakęs norų, Gautama užmigo po medžiu. Naktį pas jį nusileido Šventoji Dvasia – Adi Šakti. Ryte Gautama atsibudo kaip Buda (nušvitęs). Jis pasakojo žmonėms apie savo ieškojimus, net neigė Dievą, manydamas, kad pagrindinis dalykas yra Kundalini, likusi Šventosio Dvasios energija, ir Atma, Dvasia širdyje. Bet tik Šventoji Dvasia – Kūrėjo energija – duoda antrą gimimą. Visi antrą kartą gimusieji gauna nušvitimą per Šventąją Dvasią.