• Guru

    Ar nori gauti Mokytojo dienos užduotį ?

Kraunasi ... Kraunasi ...

Kur Mokytojas Dabar?

Planetos šiandien

Audio įrašai

2022.10.10
Ришон-ле-Цион
Обсуждение практик. Обмен качествами. Распределение плазмы
2022.10.09
Ришон-ле-Цион
Плазменные практики. Экспертная чувствительность. Творческая деятельность
2022.10.09
Ришон-ле-Цион
Поэтапные действия на площадке

Projektas GYVENTI GERA

Respublikinė Jogos Mokykla   
Facebook/RJM    Youtube/RJM   Instagram/RJM

GRENLANDIJOS ATSIRADIMAS

Colorful houses in Kulusuk village in winter, GreenlandBūriai vabzdžių, kadaise knibždėte knibždėjusių vešliuose Grenlandijos miškuose, dabar yra padengti storu ledo sluoksniu. DNR pavyzdžiai, paimti iš ledo branduolio, rodo, kad daugiau kaip prieš 500 tūkst. metų Grenlandijoje augo spygliuočių miškai, kuriuose gyveno įvairūs vabzdžiai. 

„Pirmą kartą atskleidėme faktą, kad pietinė Grenlandija, kuri šiuo metu yra padengta didesniu kaip 2 km. storio ledo sluoksniu, kažkada buvo visiškai priešinga dabartinei Grenlandijai“, – teigia Kopenhagos (Danija) universiteto prof. Eske Willerslevas. „Tai, ką mes ištyrėme, parodė, jog šioje pasaulio dalyje kadaise akivaizdžiai buvo šilčiau negu mano dauguma žmonių“, – pritarė Kanados Alberto universiteto prof. Martinas Sharpas. 

Mokslininkai teigia, kad pietinėje Grenlandijoje tarpledynmečio laikotarpiu augo vešlūs miškai. Tuo metu vasarą temperatūra pakildavo altiki +10 ºC šilumos, o žiemą nukrisdavo iki –17 ºC šalčio. Kai prieš 450 tūkst. metų temperatūra gerokai nukrito, miškai buvo padengti storu ledu, kuris užšaldė jų gyventojus iki šių dienų. 

Nauji rezultatai buvo gauti iš ledo dugno, kur gausu nuosėdinių uolienų. 2 km. gylio ledas buvo pragręžtas pietinėje Grenlandijoje, Dye3 rajone, ir iš jo paimti bei ištirti DNR pavyzdžiai. Atkurtieji DNR fragmentai, kuriuos mokslininkai palygino su dabartiniais augalų ir gyvūnų genomo pavyzdžiais, parodė, kad tolimoje praeityje Grenlandijos teritorijoje augo tokie medžiai: pušys, eglės, alksniai, kukmedžiai. Tyrinėtojai taip pat rado vabalų, vorų, musių ir drugių DNR pavyzdžių. Mokslininkai taip pat tikisi, kad tęsiant tyrinėjimus šioje srityje, bus galima aptikti ir gyvūnų DNR pėdsakus. 

Tyrinėtojai teigia, kad iš ledo branduolio paimti mėginiai yra seniausi kada nors turėti gryni, neužteršti DNR pavyzdžiai. Mokslininkai taip pat atskleidė stulbinantį faktą – ledas yra atsparus šiltėjančiam klimatui. Prof. E. Willerslevas teigia: „Jeigu visi duomenys yra teisingi, vadinasi pietinėje Grenlandijoje ledo sluoksnis yra stabilesnis negu kad buvo manoma anksčiau. Galbūt ši žinia mokslininkams padės rasti atsakymą, kaip iš tikrųjų ledas reaguoja į visuotinį atšilimą.“ Australijos mokslininkų nuomone, 3 laipsniais pakilus vidutinei temperatūrai, Grenlandijoje pradėtų tirpti ledynai. 2006 m. atlikti NASA tyrimai parodė, kad milžiniško ledo sluoksnio tirpimo greitis nuo 2004 m. patrigubėjo. Visiškai ištirpus ledui, jūros lygis pakiltų iki 7 m. Tačiau dabartiniai rezultatai rodo, kad jei vienuose Grenlandijos regionuose ledo sluoksnis plonėja, kituose – akivaizdžiai auga. 

Pietinėje Grenlandijoje gauti stulbinantys tyrimų rezultatai suteikia mokslininkams naują postūmį ištirti po ledu esančius sluoksnius ir kitose pasaulio vietose. Atsižvelgiant į tai, kad 10 proc. Žemėje esančio sausumos paviršiaus padengta storu ledo sluoksniu, tai gali atverti kelią naujiems mokslo atradimams pasaulyje.