Išmintis

Virš jūros lijo lietus.

„Ir kodėl aš čia lyju? – nustebęs skundėsi jis. – Juk čia ir be manęs štai kiek daug vandens! Nejaugi Dievas nesupranta, kad daug naudingiau būtų išsiųsti mane į dykumą ar ten, kur dega miškai?“ – Taip aukštai viršuje galvojo lietus.

O žemai apačioje, vidury beribės jūros, ant stebuklingai po laivo sudužimo išlikusio plausto, gulėjo žmonės. Jie išdžiūvusiomis lūpomis gaudė gaivinančius lietaus lašus, rinko kaip neįkainojamą lobį gėlą vandenį, kad jo užtektų išsigelbėjimo krantui pasiekti. Ir nenuilstamai dėkojo Dievui už tai, kad jis atsiuntė jiems šį lietų, kuris dabar neleis jiems numirti iš troškulio…