Respublikinė Jogos Mokykla „Gyvenimas yra laimė“ – Mokytojas
Kraunasi ...
Mes tęsiame užsiėmimus Haifos seminare.
Po trumpų pasisveikinimų pasipylė klausimai. Kur siela keliauja po mirties, ar sužinos ji ten tiesą, kuri nepasiekiama gyviems? Mokytojas atsakė, jog prieš kalbant tokiomis temomis, reikėtų susitarti dėl apibrėžimų, bendros koordinačių sistemos ir terminologijos. Ką mes turime omenyje, sakydami “siela” ir “tiesa”?
Kuriame lygyje tarp 7 sluoksnių yra siela: vitaliniame (išgyvenimo), mentaliniame (proto, kontrolės) ar dvasiniame lygyje? Siela yra pasaulio įspūdžių imtuvas, ji renka visą įmanomą informaciją pojūčių pagalba.
Protas – mentalinė dalis, atsakinga už duomenų perdirbimą ir struktūrizavimą. Protas visus duomenis suskirsto į fraktalus (analizuoja), iš jų surenka (sintezuoja) mūsų pasaulėžiūrą, kuria remiantis jis gali planuoti .
Dvasia vadovauja šiems planams, suteikia jiems vertę (ištikimybė šeimai, meilė Tėvynei), bendrauja ir kontaktuoja su kitomis būtybėmis, turinčiomis tokias pat budhialines vertybes, prisijungia prie egregorų.
Taigi, siela yra vitaliniame lygyje, todėl po kūno mirties ji dingsta. Kas gi lieka? Lieka tik dvasinė dalis, surinkimo schema. Remiantis šia schema galima atstatyti tokį pat sielos tipą, bet ji nebus identiška, nes bus paveikta kitokios aplinkos. Lieka gebėjimų kristalai, funkcijų sąrašas, ir jei kristalai yra unikalūs, jie lieka ir kaupiasi noosferoje. Kauzalinis kristalas- tai gebėjimo mąstyti lygmuo. Gabumai užsisuka aplink budhialinių vertybių ašį. Susikuria dvasios atomas, ir visi priauginimai būtent tam ir tarnauja.
Evoliucija neturi tikslo, ji yra virš mentalinio lygio, ji neturi proto ir plano.
Kodėl pačių egregorų viduje vyksta kovos ir konfliktai? Saulė persmelkia visus lygius, ji verčia priešintis, o ten kur yra pasipriešinimas, ten yra augimas.
Kaip įveikti norą žaisti kompiuteriu arba žiūrėti televizorių, tuomet kai reikėtų apgalvoti planus ir išsikelti tikslus? Ar galima pavadinti tai blogu įpročiu? Blogas įprotis yra destruktyvus, geras- konstruktyvus. Bet egzistuoja ir neutralūs įpročiai, kurių negalima priskirti nei pirmiems, nei antriems. Mūsų gyvenimas pasidarė pakankamai saugus ir komfortiškas, o energija išgyvenimui nuolat išsiskiria. Todėl šios energijos perteklius numetamas į cikloidus, t.y. į veiklas, kurios mūsų neaugina, o tik užima laiką. Tai tokios “riebalinės ląstelės”, kuriose organizmas kaupia laiko atsargas. Griaunant cikloidų šablonus, mes galime atlaisvinti energiją ir laiką reikalingą savo planams bei tikslams įgyvendinti. Galbūt, po 20 metų žmonijai staigiai prireiks vienu metu atidaryti šitą laiko saugyklą , o tam jau yra sukurtas tinklas ir prie jo prijungti žmonės. Tikėtinas kauzalinis sprogimas. Technologijos atlaisvino mus nuo darbo ir suteikė daug laisvo laiko, dauguma profesijų niekaip nesusietos su augimu ir vystymusi. Žvelgiant iš žmonijos progreso pusės- tai nekenksminga, žvelgiant iš individo pusės- labai kenksminga. Norint nutraukti nusistovėjusį elgesio modelį, reikalingos sąmoningos pastangos. Būtent to mes čia ir mokomės.
Po tokio įdomaus pokalbio prasidėjo praktikos. Buvo smagu ir linksma iš pradžių atrasti, o po to padirbėti su savo silpnomis savybėmis. Šį kartą gegutė kukavo keturiskart, kol žmonės sutiko skirstytis. Laukite tęsinio!
Straipsnį paruošė RJM Komanda