Baigiamoji, šeštoji seminaro diena prasidėjo klausimu, be kurio, tikriausiai, nepraeina nei vienas seminaras. Kaip tarpusavyje susiję mūsų praktikose bei aikštelėse vykstantys procesai su tikru, realių žmonių gyvenimu. Ir kiekvieną kartą atsiveria vis nauji aspektai ir požiūrio taškai. Kaip mes veikiame savo atvaizdą veidrodyje, kaip mums su juo susidraugauti. Kuo skiriasi plazminės ir struktūrinės praktikos – tekėjimas pasroviui pagal spontaniškai susidariusias vandens sroves ir kryptingas tėkmės formavimas pagal numatytą planą.
Dar viena įdomia pokalbio tema tapo žmogaus, kaip subasmenybių visumos, analizė. Kaip tai pasireiškia. Kiek mes sąmoningai užsivelkame tam tikrus virtualius kostiumus iš mūsų „rūbinės “ arba kiek patys būname tais kostiumais, su kuriais į sceną išeina mūsų subasmenybės. Ir kaip viską, kas vyksta su atskiru žmogumi, galima suprojektuoti į šeimą, sociumą, civilizaciją.
Dėl vakarykščio intensyvių diskusijų impulso, praktikos vyko sėkmingiau. Buvo galima pastebėti labiau apgalvotą planavimą ir bendrą susikaupimą. Laiko, kaip visada, pritrūko, bet tam tikrą progresą pasiekėme. Pradėtą darbą sutarėmė pratęsti liepos pradžioje, seminare Budraičiuose.
Straipsnio tekstas / Borisas
Nuotraukos / Тania, Nataša
Vertimas į lietuvių kalbą / Jolita