Rytas prasidėjo panika… Buvo paskelbta, kad naikinama įsigaliojusi tvarka ir grįžta seni, geri laikai. Nebebus paruoštų pusryčių ir vakarienių, o pagal atėjusią eilę, kiekvienas miestas turės patys virtuvėje sugalvoti patiekalus, juos pagaminti ir pamaitinti visus kitus seminaristus. Toliau kaip pasiseks – gal tą dieną bus šimtas žmonių, o gal trys šimtai, bet visi turi būti sotūs ir patenkinti. Aktyvesni seminaristai arba šiaip geros namų šeimininkės imasi veiklos, laksto ir organizuoja maisto supirkimą, pjaustymą, virimą, puošia stalus, žiūri į laikrodį ir pyksta, nes kiti nerodo jokio noro padėti. Vieniems galvą skauda, kiti miego nori, tretiems norisi maudytis ar krepšinį žaisti. O tai kas maitinimu pasirūpins? Vėliau tampa dar blogiau, nes tęsiasi paskaita, kuri atrodo tokia svarbi ir atverianti supratimo horizontus, vyksta darbas aikštelėje, o aktyvios šeimininkės baksnoja palei teritorinį priklausomumą suskirstytus seminaristus: “einam greičiau į virtuvę – ten košė verda ir nėra kam jos maišyti! ” ….
Atsiprašome, bet tai buvo tik trumpa seniai praėjusių dienų iliustracija :) Šiandien mes turime GIEDRĘ. Ji organizuoja visos virtuvės darbą, rūpinasi maisto produktų tiekimu, meniu sudarymu ir visada laiku patiekiamais patiekalais. Visi kiti gali savo brangų laiką skirti tam, dėl ko čia ir atvažiuoja – savęs ir pasaulio tobulinimui. Vienas žmogus sutaupo ir mums atiduoda mūsų visų pusvalandžius ir valandas, pasirūpina mūsų fizinio kūno maitinimu, kad energiją skirtume aukštesniems tikslams.
– Gal tu algą gauni už tai, Giedre? – klausiu.
– Juokauji? – atsako ji.
– O tai kodėl tu tai darai? Juk gali kaip ir visi kiti atvažiuoti čia ir maloniai tiesiog būti?
– Aš kitaip jau ir neįsivaizduoju: man patinka maistas, patinka bendrauti, patinka žmonės, patinka duoti kažką kitiems ir mane tai “veža”, man tai “skanu”. – ji kalba apie tai taip paprastai ir šypsodamasi, bet suprantu, kad tai žmogus, kuris randa gilią prasmę tame maisto dalinime ir tarnystėje kitiems.
– O kaip tu atėjai į virtuvę? Taip pati sugalvojai ?
– Oi ne, – juokiasi, – tai vis mūsų Mokytojas mane švelniai link tos virtuvės stumtelėdavo, o aš ilgai priešinausi. Bet dabar aš galiu patvirtinti, kad jis buvo teisus. Aš jaučiuosi savo vietoje, juk man nereikia daug, ir nereikia kažko nepasiekiamo, man reikia aiškių ir konkrečių dalykų – “mergeliškai” pasakoja Giedrė, pasakoja ir šypsosi …
Žiūrėdama į Giedrę suprantu, kad Mokytojas tikrai buvo teisus, nes tik toks šviesus ir geras žmogus gali visiems dalinti maistą… ir grąžinti mums mūsų sutaupytą laiką.
– Ar tau, Giedre, virtuvėje kiti seminaristai padeda? Ar prašai jų pagalbos, ar kažkokius grafikus sudarinėji kada jiems ateiti? – vėl klausiu.
– Tikrai ne, jie patys ateina kada nori ir prisijungia, – kaip visada ji šypsosi klausinėjama. – Seniai nebereikia nieko prašyti, visi jie savanoriai. Yra pagalbininkų, kurie jau kaip ir “etatiniai”, o yra dar daug kitų, dalyvaujančių virtuvės gyvenime pagal norą ir galimybes. Aš mielai visų laukiu :)
Tai va kaip iš chaoso atsiranda tvarka: vienas žmogus imasi kurti struktūrą, kiti , jei nori, prisijungia, ir iš to gimsta bendrystė, grožis ir džiaugsmas tiek jiems, tiek visiems aplinkui. Ir kaip gera gyventi! … Gali, jei nori, pasportuoti, asanas padaryti ar pamedituoti, nes šiandien nereikia valgykloje budėti. O vėliau gali ir į valgyklą nueiti, juk gal Giedrė su komanda bus tų blynų prikepusi :)
Šiandien protoplazminėje praktikoje toliau dirbome šešiose oktavose: avinai su dvyniais, jaučiai su vėžiukais, liūtai su svarstyklėmis, mergelės su skorpionais, šauliai su vandeniais, ožiaragiai su žuvimis. Ratukai, kurie įveikdavo Mokytojo pateiktas užduotis, gaudavo sudėtingesnes ir taip augino savo savybes. Pagal atsiliepimus geriausiai jautėsi ir didžiausiais pasiekimais galėjo pasigirti avinai su dvyniais.
Mokytojas šiandien daug pasakojo iš ko jis pats mokėsi, kaip jis augo ir kas padėjo jam kaip asmenybei formuotis ir vystytis. Buvo be galo įdomu tai išgirsti.
O vakaro kulminacija – pastatėme struktūrinę aikštelę imuninės sistemos stiprinimui!!!
Tekstas / Jolita
Nuotraukos / Dovilė (vandenis), Dovilė (ožiaragis)
Respublikinė Jogos Mokykla „Gyvenimas yra laimė“ – Mokytojas
Kraunasi ...
