2020-09-14 Protoplazminį kursą Mokytojas pradėjo prisipažinimu, kad labai jaudinasi ir, kad po ilgo ZOOMinio laikotarpio smagu susitikti ir bendrauti gyvai. Apskaičiavo, kad nuo paskutinio kurso Klaipėdoje praėjo daugiau kaip 9 mėn. Tai labai simbolinis laikotarpis, per kurį gali atsitikti visokių gražiausių dalykų. Va, Rasutė (skorpas) ką tik tapo močiute. Šią žinią visi sutikome plojimais.
Paskui tradiciškai, Mokytojas paklausė ar yra klausimų. Kadangi klausimų neatsirado, tada Mokytojas paklausė pirmas:
– Jolka , pasakyk, kaip įsitaisei fingalą?
Jolka nė nemirktelėjusi džiugiai ėmė pasakoti istoriją, kaip pajūry, kažkoks vaikinas ir senjora, tikriausiai anūkas su močiute, bandė pakelti kaitą. Jolka, supratusi, kad močiutei tai geruoju nesibaigs, padėjo pakelti kaitą. Staiga, kaitas dėl nepatyrusio kaituotojo klaidos, trenkėsi į žemę, didžiule jėga nublokšdamas Jolką. Atsipeikėjusi, suprato, kad nemato viena akimi, bėgte nubėgo į automobilį ir tik veidrodyje pamačiusi save, suprato, kad išdaužtas akinių stiklas. Taigi viskas baigėsi palyginti laimingai.
Mokytojas norėdamas įsitikinti, ar Jolka išmoko pamoką, paklausė, ką ji dabar darytų tokioje situacijoje.
– Aš griežtai liepčiau susivynioti kaitą ir padėti jį į bagažinę !
Mokytojas apie nuotykius paklausė ir Deimantės. Tačiau ji nesileido į detales ir pasakė tik, kad „kadras gavosi geras, na ir …suplyšo hidrokostiumas“.
Po Mokytojo klausimų, klaipėdiečiai plojimais pasveikino Laurą su gimtadieniu.
Kadangi įžanga gavosi netrumpa, klaipėdiečiai turėjo laiko įsidrąsinti ir paklausė Mokytojo keletą klausimų.
Brigita klausė, kaip tapti specialistu? Mokytojas pasitikslino – ar specialistu ar geriausiu, čempionu? Atsakymas buvo trumpas. Kad taptum geriausiu, reikia dviejų dalykų: gimti su talentu, ir vystytis. O tada , vienas žingsnis iki čempiono.
Brigita patikslino klausimą – kaip surasti savo veiklos sferą? Mokytojas patarė nieko nedaryti ilgą laiką . Ir tai, ką tu pradėsi daryti, kai daryti nieko nereikia – ir bus ta veikla, kurią tu nori daryti. Arba grįžti į vaikystę ir prisiminti, kokia veikla užsiimdavai tada, kai visos vaikiškos pareigos būdavo įvykdytos.
Kodėl suaugę nustojame užsiimta ta veikla, kurią taip mėgome vaikystėje? Įvyksta krizė, kai užaugę pamatome, kad kiti žmonės daro kažką geriau nei aš. Vieni iš mūsų tą realybę priima, supranta, kad pasaulyje yra pranašesnių žmonių. Kad ir aš esu panašus į kitus, kažką moku geriau , kažko nemoku. Pas žmones yra giluminis instinktas, gilesnis už Homo sapiens rūšį – mes norime atrodyti kaip visi. Todėl žmonės nori mokytis, išmokti, ką moka kitas. Kai kurie nori būti geriausiais. Jie įdeda daug darbo, pastangų, jėgų. Ir, jei jie atranda kažką naujo, įvyksta evoliucinis žingsnis.
Yra žmonių, kurie neigia geresnius už save. Pavyzdžiui, jei kažkas geriau važiuoja dviračiu, sako, kad važinėti dviračiu yra nesąmonė. Jie pradeda trauktis, mažėti, nesimoko nieko naujo.
Apie visa tai išsamiau galite paklausyti pokalbio audio įrašę:
Po klausimų susiskirstėme į tris grupes, ir gavome užduotis. Šį kartą kamuoliukų mėtymas buvo susijęs su garsu . Gaunant kamuoliuką reikėjo tęsti garsą. Salė prisipildė gaudesio. Man kartais girdėjosi lyg vargonai, lyg giedamos mantros. O Agnytė šypsodamasi skundėsi, kad dėl hiperventiliacijos svaigsta galva.
Pirmosios dienos susitikimą baigėme Mokytojo pasiūlymu rytoj kamuoliukų praktikas pradėti šiek tiek ankščiau, o po jų įsijungti muziką ir duodi galimybę kūnams pajudėti.
Pirmosios dienos įspūdžiais pasidalino: Vilma
Nuotraukos: Jelena