Lietuva: Proto Plazminis kursas Klaipėdoje – 2,3 diena

Antradienio vakarą pradėjome nuo įspūdžių  pasidalinimo, kurių metu  iškilo klausimas, kodėl negalima keisti savo vietos žaidime.   Visų pirmą, taisyklės nenumatė tokios galimybės.  O po to,  kas būtų, jei aktorius užimtų gydytojo vietą poliklinikoje? Net jei atrodo, jog kažkas blogai daro savo darbą, ar mes galime  už gydytoją pagydyti, už vairuotoją pavairuoti, o  už mokytoją pamokyti?   Esmė ne tame, kad  pasiekti kažkokį  teisingai mestų kamuoliukų skaičių, o tame, kad  visi žmonės savo vietose funkcionuotų protingai.  Be to, kaip žaidime, taip ir gyvenime, visada pravartu užimti strategiškai teisingą vietą.

 

Trečiadienį Mokytojas pasakojo apie įgūdžius, kuriuos mes patys formuojame ir, esant reikalui, pateikiame.  Dabar mokinamės  atskirti mumyse esančius du protus, kad jie galėtų kartu veikti skirtingomis kryptimis  tuo pačiu metu.  Vienas iš jų priiminėja informaciją, o kitas nukreiptas į veiksmo vykdymą. Dažnai būna, kad  protas užstringa  tarpinėje būsenoje- nei apdoroja įspūdžių, nei įjungia veiksmo vadovo, t.y. pakimba, tarsi kompiuteris.  Užsiėmimų pagalba jau pasiekti geri rezultatai, ir kursų dalyviai retai kada įeina į transą. Kitas žingsnis- išsinhronizuoti protus.

Visos meditatyvios technikos nukreiptos į proto išjungimą. Transo būsenas galima pasiekti ir kitais būdais, pavyzdžiui, išgėrus alkoholio. Tada mes daromės kaip vaikai ar gyvūnai. Nelieka norų, nes nežinai ko norėti, nelieka baimės, nes nežinai ko bijoti,  nebijai mirties, nes nežinai apie ją… tiesiog gryno buvimo laimė.   Iš šitos būsenos mus išveda koks nors noras, kuris visada fiksuojasi prote. Miegantis nežino, kad jis alkanas, kol neatsibunda.

 

Tris dienas iš eilės stengėmės atlikti Mokytojo duotas užduotis, kurios vis sudėtingėjo. Lengvai įveikę pradinukų  lygį, mes užstrigome ties, atrodytų, paprasta užduotimi su trimis kamuoliukais.   Tačiau vakar, pagaliau, viena iš komandų išsiveržė į priekį. Nors Mokytojas sakė, kad trečią penkiadienio dieną visada būna energetinė duobė, visi kurso dalyviai jautiesi pakylėtai ir nenorėjo sustoti žaisti. Mokytojui  teko primygtinai  prašyti, kad mes  nors trumpam prisėstume ir pailsėtume.  O tai jau rodiklis, kad žaidėjai pasiekė laimės būseną.

Jei tai duobė, neįsivaizduoju kas mūsų laukia artimiausiomis dienomis. Tad, jei norite patekti ant bangos, paskubėkite prie jūros:)

 

 

 

 

Tekstas / Jelena

Nuotraukos / Laura, Jelena, Irena