Praėjusios penkiadienio dienos, kaip sakė Mokytojas, buvo darbinės, о pokalbiai trumpi.
Apie tai, kaip terpė, kurioje žmogus augo, daro įtaką jo tolimesnėms gyvenimo paieškoms ir pasirinkimams, klausykite paskaitoje:
Trečiadienio vakarą Mokytojas paklausė: “Ar mėgstame žaisti? Jei taip, tai ką?” Populiariausi atsakymai- kompiuteriniai ir stalo žaidimai, tame tarpe kortos bei šachmatai. Giedrė nuo vaikystės žaidžia su kauliukais, Asta mėgo žaisti namus (ką dabar ir turi :) ). Deimantės vienas iš mėgstamiausių vaikystės žaidimų buvo “Kvadratas”, kai reikėjo bėgti su kamuoliu rankose, o Jolantai tame žaidime patikdavo “išmušinėti tuos bėgančius taikinius”. Sandra vaizdžiai pasakojo, kaip vasaros vakarų prieblandoje, kai tamsoje matėsi tik vaikų akių baltymai ir balti dantys, ji su draugais žaisdavo gaudynes ir “gelbėjo brolelį”. Jelena vaikystėje pati sugalvodavo žaidimus, o į juos įsitraukę vaikai ne visada likdavo su plaukais. Kartą jį “atidarė” kirpyklą ir apkirpo visus kiemo draugus. Kitą dieną darželyje darė bendrą nuotrauką, kurioje pusė grupės įsiamžino su originaliom šukuosenom. Vienai mergaitei teko visai nuskusti plaukus, kad nors kiek atitaisyti originalaus kirpimo padarinius.
Kam reikalingi žaidimai? Ogi, žaidžiant, mes mokomės. Todėl po pokalbių su malonumu ėjome mėtyti kamuoliukus.
Įspūdžiais ir nuotraukomis pasidalino: Jelena