Užsiėmimas prasidėjo vakar dienos įspūdžių aptarimu. Ar galima vienu metu stipriai jausti (emocionuoti) ir protauti? Deja, bet tai neįmanoma. Jei nori suprasti (o ne tiesiog jausti) kas vyksta – laiku išjunk stebėjimo režimą, fokusuokis į savo vidų ir bandyk sustatyti trijų etapų schemą: „kas? kaip? kada?“. Kitais žodžiai sakant: surenku informaciją, ją analizuoju, o tada vykdau veiksmą. Tik tada adekvačiai ir sėkmingai reaguojame į aplinkos diktuojamas taisykles.
Mokytojas pasakojo, kad žaidimo metu (ir,aišku, kasdieniniame gyvenime) išryškėja trys žmonių tipai:
1 – Aš būtinai noriu laimėti;
2 – Man svarbu, kad kitiems būtų gera;
3 – Nesvarbu kas laimės, nes man malonus pats žaidimo procesas.
Kartais mūsų išorinės reakcijos į pasiektą rezultatą visiškai neatspindi mūsų vidinės būsenos, nes yra suformuojamos auklėjimo ar aplinkos daromo poveikio. O kaip mes jaučiamės iš tikrųjų? Laimėdami patiriame džiaugsmą, pasididžiavimą savimi, o gal gėdą ir kaltę, kad dėl mano pergalės kiti turėjo pralaimėti, t.y. „nukentėti“? Ar tikrai nuoširdžiai džiaugiamės kitų pergalėmis? O gal mums visaip gerai, svarbu, kad būtų žaidžiama?
Pokalbių audio įrašai:
2020.09.30 – Žmonės būna įvairūs
2020.09.30 – Kokie mes žaidėjai?
Mokytojas pasiūlė šiandien stebėti save ir „sugauti“ savo tikrąsias emocijas pergalės atveju, bei išsikelti asmeninį tikslą – su kokia savybe šiandien dirbsiu. Tikriausiai todėl mes šiandien tikrai labai daug ir sėkmingai praktikavomės.
Įspūdžiais pasidalino: Jolita