Vakaro pokalbių temos toliau sukasi apie idealus žmogaus gyvenime. Atrodo, kad žmones giliai palietė ši tema ir privertė susimąstyti… Jei neieškai šviesos savyje ir aplink, tai ir pats tampi tamsa, nes esi kaip ta lempa be maitinimo, kuri stovi kampe nenaudojama ir visų užmiršta.
Ar įmanoma suprasti akvariumo žuvytėms ką galvoja žmogus, kai paberia joms maisto? Arba iš viso, kad yra toks žmogus, kuris tuoj eis biliardo žaisti? Ar akvariumo žuvytėm bent įsivaizduoti tą gyvenimą, kuris vyksta už akvariumo ribų, įmanoma? Tikrai ne…Bet jei žuvytės priplaukia arčiau akvariumo stiklo ir bando įsižiūrėti, pajausti kas ten toliau gali būti, kartais įvyksta kažkoks stebuklas, ir tegul tik akimirką…Visi esame kaip vieno didelio paveikslo ar puzzle dalys, kurias vėjas ar Kūrėjas išbarstė ir vis bandome susirinkti į vienį, sudėti tą stebuklingą reginį, kuris buvo sumanytas.
O ar gebame pajusti būties grožį paprastose gyvenimo akimirkose, t.y. vaikščiodami miške, būdami su šeima ar draugais? Laisvadienis, kai vietoje proto plazminių praktikų, Mokytojas pasiūlė praleisti vasarišką dieną gamtoje, prie ežerų ir upių, suteikė mums dar vieną tokią galimybę :)
Įspūdžiais pasidalino: Jolita
Nuotraukos: Dovilė, Vaida, Asta