Nepaprasta saga

Gyveno vienas žmogus, ir gyveno jis nelabai gerai, palaidai. Nusprendė jis susiimti, daryti gerus darbus – pradėti gelbėti sielą. Darė tuos gerus darbus, darė, o ypatingo pokyčio savyje į gerąją pusę ir nepastebėjo.

Kartą, jam einant gatve, vienai senutei saga nuo palto nutrūko ir nukrito ant žemės. Žmogus pamatė ir galvoja: „Ką jau ten! Sagų jai dar užteks. Nekelsiu, juk tai menkniekis!” Vis dėlto, dūsaudamas pakėlė sagą, pasivijo senutę, atidavė jai sagą ir pamiršo apie tai.

Vėliau žmogus numirė ir mato – svarstyklės: jam iš kairės – guli blogis, tempia žemyn, o iš dešinės – nieko nėra, tuščia! Ir blogis persveria. „Ech – sako sau žmogus, – ir čia nepasisekė!” Žiūri, Angelai deda sagą… Ir lėkštelė su gerais darbais persvėrė blogus. „Nejaugi viena ši saga visus mano blogus darbus persvėrė? – nustebo žmogus. Kiek gerų darbų aš padariau, o jų nesimato!”

Ir išgirdo, kaip Angelas jam sako: „Dėl to, kad tu didžiavaisi savo gerais darbais, jie ir pranyko! O štai būtent šios sagos, kurią tu pamiršai, užteko, kad nuo pražūties išsigelbėtum!“