Petro poezija – stebuklingo seminaro įspūdžiai

Sveiki, esu Petras (Vandenis, Vilnius). RJM daugiau kaip 11 metų. Mano kelias šioje mokykloje – tai mistiniai potyriai, didžiuliai pokyčiai, skausmingi kritimai ir stebuklingi skrydžiai, neįkainojamos pamokos, džiaugsmas, žaidimai, juokas ir platus ratas nepaprastų draugų.
Noriu pasidalinti stebuklingo 2019 rudens seminaro (Lietuva) įspūdžiais perteiktais eilėraščių forma.
P.S. Nuotraukoje – malda už tave mano „Pergale“.

 

---

Meilės Lengvumas

Pasaulio atspalviai išsitrynę,
Be tavųjų žvilgsnių, rankų,
Tarsi tikra, bet neprisipildę,
Be žodžių, bučinių švelnių.

Šokių aikštelėse nemiela,
Tuos pačius žingsnius
Pasitinka sutrikusi būtis.

Užsimerkus saldus saldus lengvumas,
Mūsų istorijos gyliai tikri,
Čakros pradeda pašėlusiai suktis,
Pajuntu, tu atveri duris.

Ir vėl juokas,
Tik prabudus,
Karštis, apsiklojus
Vienas kito kūnais.

(kaip ir visa pasakyta)

 

Gabrielės Šedevras

Kažką gražaus nulipdyti,
Išspausti iš mirksnio formą.
Naktį galiu jau užuosti,
„Šviesos impulsą “ gimstantį.
(TAI)

MEILĖS, tūkstančiai meilės žodžių,
Ant mistinio kambario sienų.
Prieš ir po gijos susipynę –
Į svečius kosmoso pro liuką,
Negalvodamas rašau LAISVĖ.
(JIS)

Pamačiau spalvas sapne,
Spurdant širdutei prašiau –
Pagimdyti Naują Žemę.
Pailsėki mama Ieva –
Mano vardas Gabrielė.
(JI)

(Ačiū vėžiukei Gabrielei už nuostabų kūrinį – „Šviesos impulsas“. Seminaras – tai stebuklinga erdvė, kur galima atrasti ir leisti per save tekėti kūrybiniams šaltiniams. Pabandyki, nežinia, kur atrasi impulsą: spalvose, garsuose, virtuvėje, vaidinimuose, judesyje, žodžiuose ir…
Vardo Gabrielė reikšmė: iš hebrajų vardo Gavre’l „Dievo žmogus“)

 

Vandeniška patirtis

Energinių sūkurių vidury
Išblyškusį Užkuriam pasaulį.
Rankos nuspalvina, nukreipia,
Kojose sėkmingiausia patirtis.

Skraidantys viršum žemės
Ir tarp vandenilio atomų,
Avatarai aukštųjų sferų
Nebijom kaitrios ugnies.

Sulėtinus erdvės sūkurį
Dygsta indigo sėklos,
Aiškios aukso linijos,
Nuspėjami linkiai, posūkiai.

(Parodysiu, koks pasaulis nuostabus. Šypsausi, kai matau džiaugsmą, artimojo žmogaus priekaištus, pyktį nepasisekus, raukšlėtas rankas ant veido, kovą už gyvenimą nepaisant giliausio skausmo, ištiestą draugo ranką. Visa tai meilė. Žingsniais ir rankomis nupiešiu pasaulio grožį, o tau ir man rinktis kaip gyventi)