Prekyba prieskoniais suvaidino didelį vaidmenį žmonijos istorijoje. Daugelis vertingų prieskonių atkeliavo iš Indijos, Kinijos ir Indonezijos. Viduramžiais prekybą šiais prieskoniais kontroliavo osmanų valdovai ir gaudavo iš jos gerą pelną. Taip pat ir Amerikos atradimą lėmė prieskoniai. Jūrų keliauninkams buvo apmaudu mokėti didelius pinigus už pipirus, cinamoną ar imbierą. Ir norėdami sugriauti osmanų prekybos monopolį, jie ieškodavo naujų kelių į Indiją. Jau neolito laikais buvo naudojami prieskoniai. Senose gyvenvietėse buvo rasti kmynai.
Chronologinė lentelė
3000-2000 m. p. Kr. | Senovės egiptiečiai vertino jau tada žinomus svogūnus, česnakus, kadagių uogas ir kmynus ne tik kaip patiekalų sudedamąsias dalis, bet ir kaip vaistus bei išvaizdos gerinimo kasdienines priemones. Mesopotamijos užrašuose šie prieskoniai minimi taip pat. |
2200-1080 m. p. Kr. | Kinijos rašytiniuose šaltiniuose aprašomas žvaigždinio anyžiaus, šafrano, imbiero bei kitų prieskonių panaudojimas. |
3 šimtmetis pr. Kr. | Senovės Romos ir Graikijos filosofams ir gydytojams jau buvo žinoma daugelis prieskonių rūšių, tačiau dažniausiai kaip vaistažolės. Aleksandras Didysis karo žygių metu iš Persijos ir Indijos atsiveždavo pipirų ir cinamono. Importuoti prieskoniai Graikijoje buvo vertinami kaip gerovės simbolis. |
100 m. p. Kr. -200 m. po K |
Romėnai perėme žinias apie prieskonius iš graikų ir pradėjo juos auginti. Savo karo žygio metu Cezaris bandė taip pat sužlugdyti arabų prekybos monopolį, lemiantį dideles prieskonių kainas. |
8 ir 9 šimtm. po Kr. | Benediktinų vienuoliai perkėlė prieskonius ir prieskonines žoleles per Alpes į Vakarų ir Vidurio Europą. |
12 šimtm. po Kr. | Abatės Hl. Hildegard veikla darė labai didelę įtaką prieskonių ir vaistažolių auginimo išplitimui, nes ji vystė savo bei pageidaujamą gydymo metodiką. |
13 šimtm. po Kr. | Venecijos pirklys Markas Polas savo ekspedicinės kelionės metu atrado muskato riešutus ir prieskoninius gvazdikėlius, Malabaro pakrantėje – pipirus, imbierą ir cinamoną. Šiuo laikotarpiu prieskoniai buvo aukso vertės |
15 šimtm. po Kr. | Kristupas Kolumbas savo atrastoje Amerikoje garsiųjų Indijos prieskonių, aišku, nerado. Vis dėlto jo laivo gydytojas Šanca atsivežė į Europą aštriąsias čilio ankštis. Tuo metu, kai Kristupas Kolumbas atrado Ameriką, Vasko de Gama 1498 metais išsilaipino Kalkutoje ir sugriovė osmanų prekybos monopolį. Kai jūrinis kelias į Indiją tapo žinomas, galutinai baigėsi venecijietiškas monopolis ir Veneciją pakeitė Lisabona. Atsakomuoju ėjimu 1453 metais Turkija užėmė prekybinę metropoliją Konstantinopolį. Šio šimtmečio pradžioje Hernanas Kortasas atsivežė iš Amerikos kakavos pupelių, Meksikoje tuomet jis taip pat sužinojo apie vanilės ankštis, kaip aromatingą kakavos priedą. |
16 šimtm. po Kr. | Norėdami išlaikyti aukštas prieskonių kainas, portugalai net naikindavo augalų daigus. 16 amžiaus pabaigoje ispanai ir olandai pradėjo kovoti su tokia portugalų rinkos pozicija. Todėl Francisko Fernandesas, karaliaus Filipo II-ojo paliepimu, išvyko į Meksiką. Jis atrado ypatingą pipirų rūšį, kurią pavadino “ piper tabasci”, Meksikos provincijos Tabasco garbei. Tokiu pat būdu iš Naujojo pasaulio į Europą atkeliavo ir pimentas. |
17 šimtm. po Kr. | Šimtmečio pradžioje olandams pavyko išstumti portugalus iš pasaulinės prekybos ir jie tapo griežtais ir negailestingais savo monopolio sergėtojais. Ceilone jie išleido įstatymą dėl kontroliuojamų cinamono ir muskato medžių plantacijų. Nesilaikantiems šio įstatymo grėsė mirties bausmė. Vis dėlto neilgai trukus britai sustiprino valdžią Indijoje ir pradėjo įgyvendinti savo monopolines teises. |
1770 m. po Kr. | Norėdamas sugriauti monopolį, prancūzų miesto Mauricijaus valdytojas leido pagrobti iš Molukos muskato medelius. Šiuo metu prancūzams pavyko užveisti gvazdikėlius ir kitose salose ir tuo būdu pasaulinės gamybos mastas šoktelėjo didele apimtimi. Panašiai atsitiko ir su imbieru. |
Plečiantis transportavimui ir gamybai, XVIII amžiuje sumažėjo perdėta prieskonių reikšmė bei kaina. |
Prekyba prieskoniais suvaidino didelį vaidmenį žmonijos istorijoje. Daugelis vertingų prieskonių atkeliavo iš Indijos, Kinijos ir Indonezijos. Viduramžiais prekybą šiais prieskoniais kontroliavo osmanų valdovai ir gaudavo iš jos gerą pelną.Taip pat ir Amerikos atradimą lėmė prieskoniai. Jūrų keliauninkams buvo apmaudu mokėti didelius pinigus už pipirus, cinamoną ar imbierą. Ir norėdami sugriauti osmanų prekybos monopolį, jie ieškodavo naujų kelių į Indiją. Jau neolito laikais buvo naudojami prieskoniai. Senose gyvenvietėse buvo rasti kmynai. Taigi nenuostabu, jog ir šiais laikais prieskoniai vis dar labai naudingi.
Darant šį darbą ir apklausiant žmones, nesutikome nė vieno, kuris nevartotų prieskonių gaminant maistą. Juk prieskoniai tik dar labiau atskleidžia maisto savybes, papildo įvairiais aromatais. Prieskoniniai augalai turi ir žmogaus organizmui naudingų savybių. Pavyzdžiui, šviežia petražolė turi daug vitamino C, o kituose yra daug vitamino B, karotino.
Per visą žmonijos istoriją aromatiniai augalai buvo naudojami norint apsisaugoti nuo ligų. Senovėje tikėta, kad kai kurie prieskoniai turi netgi stebuklingų galių, pavyzdžiui atbaido raganas, vampyrus.
straipsniai.org