Ekologinė grėsmė, kuri šiandien pribrendo Pamyre, tokia didžiulė, kad tikriausiai bus pati didžiausia gamtinė katastrofa žmonijos istorijoje.
Pamyro kalnuose yra gražuolis Sarezo ežeras. Tai vienas iš jauniausių ežerų pasaulyje – jam dar nėra nei 100 metų. 1911 metų vasario 6 d. 8:41 val. toje vietovėje įvyko stiprus žemės drebėjimas, kurį užfiksavo net už tūkstančių kilometrų – Pulkovo seisminėje stotyje prie Peterburgo. Ir nenuostabu: seisminio smūgio magnitudė sudarė 7,4 balo pagal Richterį. Nuo šio smūgio įvyko kalnų uolienų griūtis į gilų, beveik kilometro gylio tarpeklį, kuriuo tekėjo upė Murgab. Griūtis visu savo kolosaliu tūriu 2,3 kubinių kilometrų sukūrė 560 metrų aukščio natūralią užtvanką (ji iki šiol yra pati aukščiausia užtvanka pasaulyje). Gigantiškuose Pamyro ledynuose prasidedantys keleto šimtų upių ir upeliukų vandenys, negalėdami pratekėti, ėmė pildyti tarpeklį prieš užtvanką ir taip sudarė ežerą.
Šiandien Sarezo ežeras aukštyn tarpekliu jau ištįso iki 56 kilometrų. Maksimalus gylis yra 505 metrai, vidutinis gylis – 201 metras, o susikaupusio vandens tūris pasiekė 17 kubinių kilometrų. Natūralu, kad visa šita iš aukščiausių Pamyro kalnų sutekanti vandens masė baisia jėga spaudžia užtvanką. O vandens dėl aktyvesnio ledynų tirpimo suteka vis daugiau ir daugiau.
Dar praėjusio amžiaus 60-ųjų pabaigoje tarybiniai mokslininkai pastebėjo ir nuodugniai ištyrinėjo du faktorius, kurie juos privertė prabilti apie Sarezo ežerą, kaip apie pačią didžiausią pasaulyje uždelsto veikimo bombą.
Vienas iš akivaizdžių faktorių: dėl didžiulio vandens slėgio daugybė upelių prasimušė sau kelią per storą užtvanką visame jos aukštyje. Užtvanka nustojo būti monolitinė. Filtracijos procesai išplovė iš užtvankos uolienas, joje susidarė tuštumos, o tai, savo ruožtu, sukėlė dvi neigiamas pasekmes. Pirmoji – kai kuriose vietose užtvanka smenga ir jos aukštis mažėja. Dabar jos aukščiausias taškas yra 57 metrai nuo vandens paviršiaus. Antroji pasekmė – kai kuriose vietose tuštumos palaipsniui susijungia, sudarydamos daugybę kanalų. Kada nors per šiuos kanalus gali prasiveržti ežero vanduo.
Pagrindinė grėsmė yra 1967 metais aptiktas antrasis faktorius: vienoje iš nuokalnių virš ežero pakibęs nestabilus, didžiulis, panašaus dydžio kaip visa užtvanka masyvas, kuris pavadintas Dešiniojo kranto nuošliauža.
Jo grėsmė – nuo eilinio seisminio smūgio į ežerą iškart gali sugriūti milijardai tonų kalnų uolienų. Tokios griūties sudaryta banga bus nuo 100 iki 250 metrų aukščio. Bet kokiu atveju vanduo išsilies per užtvanką, kuri yra iškilusi virš ežero tik 50 metrų. Išsiliejimas neišvengiamai sugriaus viršutinę užtvankos dalį
Visa apatinė kalno dalis – tai Dešiniojo kranto nuošliauža
Įtrūkimai kalne – tai akivaizdus įrodymas, kad nuošliauža juda žemyn.
O tada 50 – 200 metrų aukščio purvo ir akmenų lavina, 80 kilometrų per valandą greičiu, praūš upių Murgab, Piandž vagomis ir palaipsniui žemėdama, bet išsiliedama į plotį, įsiverš į derlingą Amudarji lygumą. Po kelių dienų lavina pasieks Aralo jūrą ir pripildys ją iki buvusių krantų ir tai bus vienintelis dalykas, kurio nebus galima pavadinti katastrofine Sarezo proveržio pasekme.
Visa kita bus siaubingiausia katastrofa žmonijos istorijoje. Daugiau kaip du tūkstančius kilometrų bus nuplautos gyvenvietės ir miestai, esantys pačioje derlingiausioje Centrinės Azijos lygumoje. Stichinės nelaimės zonoje atsidurs ne mažiau kaip šeši milijonai žmonių, žus milijonai galvijų, bus suardytos geriamo vandens talpyklos, į vandenį pateks naftos produktai ir toksinės medžiagos, kils epidemijos. Tuos, kuriems pavyks išsigelbėti, palies dar viena bėda – badas. O tada kaimyninėms šalims teks spręsti milijonų pabėgėlių problemą.
Ir tai ne apokaliptinės fantazijos, o kompiuterinio modeliavimo rezultatai, kurio tikslas buvo pabandyti apskaičiuoti Sarezo ežero proveržio pasekmes. Be to, tai, ką jūs perskaitėte, yra tik vienas iš „scenarijų“ ir toli gražu ne pats baisiausias.
APIE SAREZĄ: (2007 m. duomenys)
- ežero ilgis – 55,8 km;
- absoliutus ežero paviršiaus aukštis virš jūros lygio – 3263 m;
- maksimalus ežero plotis – 3,3 km;
- vidutinis plotis – 1,44 km;
- maksimalus gylis – 505,6 m;
- vidutinis gylis – 201,8 m;
- ežero krantų perimetras – 161,9 km;
- ežero paviršiaus plotas – 79,64 kv.km;
- maksimalus vandens tūris -16,74 kub.km.
parengė Vilma iš Klaipėdos