Skirtinga tiesa

– Sakykite, Mokytojau, ar visada reikia sakyti tiesą?

– Tai priklauso nuo to, kokią tiesą tu nori pasakyti.

– Nejaugi tiesa yra ne viena?

– Viena, – šypsodamasis atsakė Mokytojas, – tačiau tuo pat metu jų ir daug.

– O kuo gi jos skiriasi?

– Skirtumas tas, iš kurios pusės į ją pažiūrėsi ir kaip ją išsakysi. Įsivaizduok, kad tavo vaikas, norėdamas padaryti tau siurprizą, pagamino vakarienę. Tačiau jam kažkas nepasisekė, ir patiekalas išėjo ne visai toks, koks turėjo būti. Tu gali išvadinti jį nevykėliu su rankomis, augančiomis neaišku iš kur, o gali pagirti už rūpestį ir pasiūlyti kitą kartą pasinaudoti patikrinta receptų knyga arba tavo patarimais. Ir vienu, ir kitu atveju tu pasakysi tiesą, tačiau pirmu atveju tu gali visam laikui sunaikinti norą rūpintis, o antruoju atveju – įkvėpti.

Tau spręsti, į kokią tiesą žiūrėti: į nevalgomą vakarienę ir sugadintus produktus, ar į vaiko meilę ir rūpestį. Tačiau atmink, kad nuo tavo pasirinkimo priklauso, kokiomis spalvomis tu papuoši tiesą ir kokių rezultatų pasieksi. Prisimink apie tai, kai kitą kartą norėsi išsakyti „savo tiesą“ ir  reikalausi  besąlygiško jos pripažinimo.