SVAJONIŲ KELIAIS: Liepoja, rugpjūčio 13 diena

Latvija, Liepoja
Septyniasdešimt pirma kelionės diena

“Kas atsakys? … jeigu ne tu. Jeigu ne tu, pasaulio tavo nebūtų… Viskas aplinkui tavo delne. Ar pamatei? O gal dar ir ne.” – šį rytą išgirsti Justo dainos žodžiai tarytum kasdienybėje sustabdyta laiko akimirka – minčių “traukinio” stotelė apmąstymams.

 

Tad kas tame mūsų delne? Apie ką šias keletą dienų sukasi Svajonių Keliais pasaulis?

SK pasaulio centras šiek tiek pasislinko pajūriu į kitą vietą, bet liko toje pačioje, jau pamėgtoje Liepojos Karuosto zonoje, kur erdvės užtenka tiek mūsų vis didėjančiai kompanijai, tiek ir čia įprastam poilsiautojų srautui. Šviežio oro gūsį įnešė vakar atvykę Andrėj ir Vaida, kurie tuo pačiu padidino SK gyventojų skaičių iki šio sezono rekordinio lygio – šį rytą prie bendro stalo draugiškai susėdom dvidešimt pusryčiautojų.

Nors žmonių ir gausoka, bet vietos užtenka visiems  ir viskam – kas laiką leidžia su šeima, kas su bendraminčiais ar “bendraveikliais”, o kas pasineria į savo pasaulį.

 

Kaitavimo mokykloje vyksta teorinės ir praktinės pamokos – Mokytojas vietoje, vėjo pakanka, aistros mokytis taip pat. Tik va, Eglės puošnusis rožinis flamingas kol kas nuobodžiauja paunksmėje, nes šeimininkė pakeitė pripučiamą žaisliuką į kitą – taip pat rožinį, tik rimtesnį modelį.

 

Žvelgiant iš šalies,  kaitavimo mokykloje  vaizdelis toks – kol besimokantys, tiesiogine to žodžio prasme, mirksta vandenyje, likę ant kranto dėmesingai stebi ir įvairiais būdais siunčia savo draugišką palaikymą.

 

 

O ką dar įdomaus galima pamatyti čia, Liepojoje, apsidairius šiek tiek didesniu spinduliu?

Šis Latvijos miestas vienas iš tų, kurie turi savo veidą, savo išskirtinius bruožus  – taip šią vietą apibūdino pajūryje pakalbinta vietinė latvė. Pasak jos, vien  Karuostas yra unikali teritorija, kaip atskira Liepojos respublika, turinti išskirtinę istoriją ir savitą dvasią. O kur dar senamiestis, uostas, garsusis paplūdimys, vandens kanalai, aplinkiniai ežerai –  kiekvienas čia išvardintas objektas vertas atskiro pristatymo.

Vakar, išvykus pasidairyti po Liepojos senamiestį, taip ir nepavyko aplankyti visų planuotų vietų, nes laiko pojūtis dingo nusileidus į dailės galerijos rūsius, kur eksponuojami 20 amžiaus menininkų darbai.

 

Taigi, apsidairius aplinkui, šį kartą tiek pastebėtų gyvenimo akimirkų, spalvų ir atspalvių, o  prisimenant Justo dainoje įpintą  klausimą – “Viskas aplinkui tavo delne. Ar pamatei? O gal dar ir ne”,  atsakyti norisi – “Dar ne”, nes kuo daugiau pradedi stebėti, tuo daugiau pradedi pastebėti…

Linkėjimai iš ypatingojo Karuosto!

 

Įspūdžiais pasidalino: Silvija
Nuotraukos: Silvija, Viktorija, Akvilė, Saša II