SVAJONIŲ KELIAS: 25 diena, Hyjuma 4 stotelė

Vykstant į Hyjumą salą jau žinojome, kad ši vieta dar vadinama kaituotojų rojumi, bet būnant čia atradome ir “žemuogių rojų” iš kurio jau kelios dienos niekaip negalim “ištrūkti”.  Šiandien tiek kaituotojų, tiek ir žemuogių rojaus vartai buvo atviri ir kiekvienas galėjo iki valiai pasimėgauti savo mėgstama veikla.

Kaituotojai, po keletos dienų priverstinių “atostogų”, tikrai galėjo atsigriebti ir prisiplaukioti tiek kiek leido fizinės jėgos.

 

Kalbant apie jau spėjusį išgarsėti žemuogyną, įdomu tai, kad kiekvienas, jame apsilankęs, patiria ir pasakoja vis skirtingus įspūdžius – vienus nustebino neregėtas uogynų plotas, uogų gausa, kitus ore tvyrantis žemuogių aromatas, dar kiti tai įvardijo kaip meditaciją ir akcentavo patirtus vidinius pojūčius  – žodžiu, klausant atrodo tik plaktos grietinėlės ir trūksta šiam įspūdžių kokteiliui :)

 

Deimantė pas mus jau tapo nuolatine “žemuogių rojaus” lankytoja, tad įdomu išgirsti jos pačios pasakojimą ir pabandyti įspėti kame slypi tos vietos magija:

Šiais metais man natūraliai susiformavo vienas iš kelionės tikslų – pažinti gamtos gėrybes ir išmokti jas skaniai pagaminti. Metai prasidėjo pienių medaus gamyba, na, o dabar Hyjuma salos ir draugės Dovilės įkvėpta ėmiausi gaminti žemuogių uogienę ir arbatą. Tiesą sakant, vaikystėje niekada nemėgau rinkti miško uogų, tai atrodydavo, kaip didžiulis Sizifo darbas, kurio rezultato nematyti. Pavyzdžiui, renkant grybus įdedi kelis į krepšį ir jau matosi :) Tad vakar, žemuogių pievoje, iškilo vaikystės prisiminimai ir apėmė tas tolimo rezultato jausmas, tuomet, įsijungė protas ir prisiminiau, kad aš esu jau kita ir galima orientuotis ne į rezultatą, o į patį procesą ir pajutau, kaip kūne pradėjo gimti atsipalaidavimas ir malonumas.

Man žemuogės asocijuojasi su meilės lašais – raudonos, subtilios ir be proto saldžios ❤️ tad pirmoji mano gyvenime meilės uogienė jau išvirta.

 

Žemuogyno istorija / Deimantė
Straipsnio tekstas / Silvija
Nuotraukos / Laura, Deimantė, Dovilė