Respublikinė Jogos Mokykla „Gyventi yra laimė“ – Mokytojas
Kraunasi ...
Vėl kelyje!!! Šį kartą vėjarodė mus nukreipė į Hyjuma Kõpu pusiasalį, kur artimiausiomis dienomis turėtų pūsti palankūs vėjai.
Taigi, kelionės diena – kaip visuomet, prieš pajudant, ekipažų kapitonai susirenka į ratelį pasitarimui, kur suderinamas maršrutas, nusprendžiama kur sustosim kuro, vandens, maisto, aptariami kiti kelionės niuansai.
Šiandien karavano ilgis buvo aštuoni nameliai ir suvaldyti tokį “organizmą” tikrai nėra paprasta. Bet pirmojo sezono treniruotės ir koordinuotas valdymas, naudojant racijas, padeda lengvai viską organizuoti – gražu stebėti iš šalies, kaip tarytum savaime formuojasi karavano grandinėlė.
Šį kartą galutinis kelionės taškas nebuvo aiškus, planavome tiesiog važiuoti per pasirinktas vietas ir nuspręsti kur pasiliekam. Pirma aplankyta poilsiavietė pušyne, su atskiromis poilsio salelėmis, pasirodė labai patraukli, bet pasitarę su “jūros vėju” vis dėlto nusprendėme judėti toliau, į dar labiau laukinę pusiasalio vietą.
Sekančioje vietoje, aikštelė sustoti atrodė labai jau maža, bet galimi buitiniai nepatogumai nublanko lyginant su įspūdingu erdviu laukiniu pajūriu, nusėtu didžiuliais akmenimis. Vieningai prabalsavome “už”, bet, kad likti čia, pirmiausia teko išspręsti “puzzle” tipo uždavinuką – kaip ribotame plote sutalpinti namelius taip, kad dar atsidarytų dureles. Pavyko! – gavosi itališko stiliaus miestelis su jaukiomis siaurutėmis gatvelėmis.
Nepaisant prognozuoto vėjuoto oro, jūra mus pasitiko stebėtinai rami, bet tvyrojo ta savita tyla, kuri būna jaučiama prieš audrą… tad, kol kas ramūs vakaro peizažai, o kiek pasitvirtins orų prognozės ir mūsų nuojautos, papasakosime jau rytoj.
Tekstas / Silvija
Nuotraukos / Laura, Lauryna, Silvija