Pirmas rytas Upesgriva. Nepaisant prognozuoto lietingo oro, rytas išaušo ramus ir saulėtas, kaip maloni kompensacija po vakarykščių rūpesčių ir visą dieną kapsenusio “grybų lietaus”.
Mūsų pamėgta Gipka, dabar kaip pirma meilė :), etalonas, pagal kurį vertiname visas kitas vietas. Taigi, žvalgomės po Upesgriva ir dėliojam plius/minus varneles.
Aikštelė čia ženkliai mažesnė, dabar esantiems penkiems namukams vietos pakanka, bet su visu 11 namelių karavanu jau būtų sudėtinga sutilpti.
Jūros pro namelio langą nesimato, bet panašu vieta ramesnė, mažesnis judėjimas – vakar, vertinant tai, kad buvo penktadienis, atvažiavo tik gal kokios keturios, penkios mašinos poilsiautojų.
Einant takeliu link jūros pirmiausia pasitinka erdvi poilsio zona.
Pakrantė, kaip pavadinome, “Gipkinė” – platus smėlio pliažas, lėtai gilėjanti jūra. Išraiškingas pajūrio peizažas – fraktalų piešinius primenantys smėlio salelių ornamentai su pabarstytais akmenų akcentais.
Ir geras “ženklas”, primenantis apie mūsų svajonę įsigyti burinį laivelį – vadinasi judame teisinga kryptim, Svajonių Keliu.
Didžiąją dienos dalį dėliojome 3D namelių puzlę, kad apribotoje erdvėje pastatytume patogius bendrus namus – diskutavom, planavom, braižėm, matavom, stumdėm, perplanavom, vėl stumdėm…
Statėme, statėme ir pastatėme!!! – virtuvės šeimininkės paskutiniai “mergeliški” padailinimai.
Namai yra, gyvenimas tęsiasi – vakare atvykusi Ingrida, pirmoji viešnia šioje stovykloje, dar spėjo palydėti saulę, vidurnaktį namo sugrįžo Jelena su vaikais.
Straipsnį parengė Silvija