Vakar vakare, erdvaus kiemo centre, buvo sukurtas laužas, kuris subūrė visus aplinkui. Panašiai kaip ir laužo šviesa, taip ir Mokytojo sugrįžimas, sukvietė nemažą pulką mokinių, kurie atvyko tolimą kelią tam, kad pabūtų kartu ir pajustų keliautojų dvasią. Belaukdami susėdome aplink laužą, žiūrėjome į ugnį, niūniavome lietuviškas dainas bei klausėmės Aivos vaikystės pasakojimų. Po vidurnakčio, dangaus skliaute sužibus gausybei žvaigždžių, pagaliau pas mus sugrįžo Mokytojas! :)
Šiandien prie pusryčių stalo atvykusiems svečiams buvo pasiūlyta kartu su Deimante vykti į ekskursiją ir pamatyti Kolkos ragą bei aplinkui esančias lankytinas vietas. Kelionės metu savo patirtimi dalinosi ir mūsų Aiva, kurios vaikystės istorijos ir atskleidžiamos šio krašto tradicijos bei legendos nepaliko abejingų. Atvykusieji negalėjo atsistebėti kokia Latvija yra graži ir kokie puikūs čia paplūdimiai. Kai kurie svečiai pasidalino savo mintimis, kad keliaudami dažniausiai rinkdavosi žymius Latvijos kurortus, o dabar nustebo, kad šiek tiek pajudėjus tolėliau galima rasti daug įdomesnių, jaukesnių ir mažai poilsiautojų lankomų vietų.
Labai draugiška ir gyva kompanija smagiai praleido dieną ir patyrė daug naujų įspūdžių. Aplankėme didžiulį skardį, nuo kurio atsivėrė įstabus pajūrio peizažas, visi draugiškai pakilome į apžvalgos bokštą, kurio aukštis ir lengvas svyravimas, kai kuriuos iš mūsų privertė susitikti su savo baimėmis, o Antono ekstremalus fotografavimas sukėlė daug emocijų ir šūksnių! :)
Vienas stipresnių, bet nelabai smagių patyrimų buvo pakrantėje rastas sužeistas žuvėdros jauniklis. Aiva, paėmusi jį ant rankų bandė, atgaivinti, pagirdyti ir suprasti, kas gi jam nutiko. Deja, suvokėme, kad nieko padaryti nebegalėsime ir tiesiog mūsų akyse paukštelis iškeliavo į dvasių pasaulį, tarytum primindamas, kad mirtis taip pat yra gyvenimo dalis.
Visa kompanija būdama ant Kolkos rago iškyšulio žavėjosi skirtingų krypčių bangų mūša ir tolumoje matomu švyturiu. Kelionės kulminacija – saulės vonios plataus balto smėlio pakrantėje :)
Šiandien vakare atsisveikinome su Aivos senelių sodyba ir pervažiavome į naują netoliese esančią vietą. Pirmas įspūdis čia, labai geras :), mat stovime ant paties jūros kranto, šalia jaukaus pušyno ir būdami kemperiukuose pro langus matome ošiančias bangas bei klausomės gyvos jūros simfonijos :)
Mes esame čia:
Visus norinčius atvykti prašome kreiptis į Deimantę. Ji suteiks informaciją, kaip pas mus atvykti, ką su savimi pasiimti, supažindins su stovyklavietės taisyklėmis. Jos telefonas +37060923927, el. paštas – deimuta@gmail.com. Kreipkitės visais įmanomais būdais: telefonu, viber’iu, messenger’iu, el. paštu, siųskite pašto karvelius ir bandykite perduoti mintis telepatiškai, nes pas mus striginėja ryšys ir internetas :)
Norintys matyti mūsų gyvenimą budinčiojo akimis skaitykite čia – SVAJONIŲ KELIO DIENORAŠTIS.
Ankstesnių kelionės dienų įspūdžiai: