Trumpai apie pranajamą

Pranajama yra sudurtinis žodis – Prana + Jama. Prana reiškia energiją, o jama – kontrolę. Taigi Pranajama reiškia pranos kontrolę. Energiją galima išmokti kontroliuoti ne tik kvėpavimo praktikų metu, nors Vakaruose dažniausiai Pranajama vadinamos būtent kvėpavimo praktikos. Respublikinėje Jogos Mokykloje taip pat Pranajama dažniausiai vadiname kvėpavimo praktikas. Kas tai yra ir kam jos reikalingos?

Kiekvienos ką tik gimusios gyvos būtybės pirmasis veiksmas yra įkvėpimas. Tai pirminis žmogaus poreikis. Mes negalime gyventi nekvėpuodami. Iš to suprantame, koks svarbus žmogaus gyvenime yra kvėpavimo procesas. Kiekvieno įkvėpimo metu mes pripildome savo ląsteles deguonimi, o iškvėpimo metu pašaliname iš ląstelių anglies dvideginį.

Kaip mes kvėpuojame? 

Žmogaus kvėpavimo mechanizmas prasideda jau nuo nosies šnervių, kurios ties balso stygomis pereina į trachėją. Viršutinėje krūtinės ląstos dalyje trachėja pasidalina į dvi dalis, pereidama į kairįjį ir dešinįjį bronchus, kurie išsišakodami į daug mažų atšakų, vadinamų bronchiolėmis, veda link kairiojo ir dešiniojo plaučių. Plaučiai sudaryti iš begalės mažyčių alveolių, panašių į mažus maišelius, lyg bičių korys. Visas alveolių paviršius padengtas kapiliarais, kurių viršutinis sluoksnis toks plonas, jog deguonies molekulė gali laisvai patekti į kraują, kuris ir išnešioja deguonį po visą kūną, nugabendamas jį iki kiekvienos ląstelės. Tuo tarpu ląstelės, gavusios deguonies, į kraują išmeta anglies dvideginį, kaip joms nebereikalingą elementą. Kraujas dvideginį atgabena iki plaučių, per kuriuos jis iškvėpimo metu pašalinamas iš organizmo.

Kodėl jogai sako, kad “kvėpuoti burna taip pat nepadoru, kaip valgyti nosimi”? 

Mūsų vidaus organai, taip pat ir plaučiai, yra švelnios ir subtilios struktūros, kurias nuo išorinio pasaulio saugo raumenys, kaulai bei oda. Mūsų vidaus organams reikalingos ypatingos sąlygos, todėl plaučiams labai svarbu, kad oras patektų į juos tinkamos temperatūros, tinkamos drėgmės ir švarus. O mūsų kūne kondicionavimo, valymo ir drėkinimo funkcijas atlieka šnervės. Jos padengtos begale mažų plaukelių ir storu gleivinės sluoksniu. Plaukeliai šnervėse sulaiko dideles dulkių nuosėdas, o gleivinė sušildo orą iki reikiamos temperatūros ir sudrėkina jį. Taip pat gleivinė sugeria ir kitas smulkias daleles – dulkes, mikrobus, kurių nesulaikė plaukeliai. Į plaučius deguonis patenka jau švarus, šiltas ir drėgnas. Na, o jei žmogus kvėpuoja burna, tai nė vienas iš šių mechanizmų nepradeda veikti ir deguonis į plaučius patenka pilnas bakterijų, nešvarumų, šaltas (ar per karštas) ir sausas. Taigi norėdami nesirgti infekcinėmis ligomis, turime įprasti kvėpuoti nosimi.

Kodėl reikia kvėpuoti teisingai? 

Paprastai žmogus, nekontroliuojantis savo kvėpavimo proceso, įkvepia ir iškvepia 15 kartų per minutę. Vieno įkvėpimo metu jis pripildo savo plaučius 0,5 litro deguonies ir tiek pat dvideginio pašalina per juos. O plaučių tūris – vidutiniškai 3 litrai. Tai reiškia, kad per vieną įkvėpimą ir iškvėpimą žmogus atnaujina tik apie 17 proc. plaučių tūrio. Tuo tarpu plaučiai – vienas iš didžiausių mechanizmų, šalinančių toksinus (visas nereikalingas medžiagas) iš mūsų organizmo. Dėl deguonies trūkumo atsiranda mieguistumas, energijos trūkumas. Taigi norėtusi, kad plaučiai būtų be toksinų ir pripildyti gaivaus deguonies, kuris toks svarbus gyvybiniams ląstelių procesams. Išmokęs teisingai kvėpuoti, žmogus įjungia visus plaučius į šį procesą, niekur nelieka neveiklių zonų, plaučiai nuolat atnaujina deguonies atsargas ir greitai pašalina iš organizmo toksinus. Be visa to, jogai sako, kad žmogui likimas skiria gyventi ne tam tikrą metų skaičių, o tam tikrą įkvėpimų ir iškvėpimų skaičių. Norint ilgai gyventi, reikia išmokti kvėpuoti visais plaučiais ir kiekvieną įkvėpimą ir iškvėpimą maksimaliai prailginti.

Koks yra teisingas kvėpavimas? 

Paprastas kvėpavimo procesas (išskyrus specialias kvėpavimo technikas) susideda iš įkvėpimo, pauzės po įkvėpimo, iškvėpimo ir pauzės po iškvėpimo.

Rytų filosofinėje sistemoje pasaulis nusakomas trimis pagrindinėmis energijomis: kūrimo, griovimo ir saugojimo. Visos šios energijos vienodai pasireikšdamos palaiko pasaulyje harmoniją. Kvėpavimo procesas Jogos sistemoje sudarytas taip, kad harmonizuotų mūsų vidinį pasaulį: iškvėpimas – tai kūrybos procesas, pauzės po įkvėpimo ar iškvėpimo – saugojimo procesas, o įkvėpimas – griaunamasis procesas. Taigi ritmingai, teisingai kvėpuojant, visi šie procesai vyksta lygiomis dalimis. Jei mes įkvepiam per aštuonis širdies dūžius, tai iškvėpimas ir pauzės turi užtrukti tiek pat laiko. Kadangi pauzės yra dvi, tai kiekviena iš jų yra perpus mažesnės, nei įkvėpimas ar iškvėpimas. Sakykim, įkvepiam per aštuonis širdies dūžius, sulaikom pauzę keturis širdies dūžius, iškvepiam per aštuonis ir sulaikom pauzę keturis širdies dūžius. Taigi matom, kad įkvėpimas (8) lygus iškvėpimui (8) ir lygus pauzėms (4+4=8). Tai yra ritmingas kvėpavimas, harmonizuojantis mūsų vidinį pasaulį, nuraminantis kūną, sielą ir protą.

Teisingai, ritmingai kvėpuojant, mums reikėtų įjungti visus plaučius, todėl Jogos sistema pirmiausiai siūlo išmokti kvėpuoti kiekviena plaučių dalimi atskirai. Pilnasis kvėpavimas susideda iš trijų kvėpavimo būdų:

• Apatinio kvėpavimo (diafragminio kvėpavimo)
• Vidurinio kvėpavimo (kvėpavimo krūtinės ląsta)
• Viršutinio kvėpavimo (kvėpavimo raktikauliais)

Respublikinėje Jogos Mokykloje taip pat praktikuojamos ir specialios kvėpavimo technikos.