Kapalabhati – diafragminis kvėpavimas

Kapalabhati – nosies takų ir plaučių valymo pratimas. Nors tai yra viena iš šešerių organizmo valymo praktikų, ji taip pat laikoma ir pranajamos (kvėpavimo pratimų) rūšimi.

Ji daugiausia naudojama kaip diafragmos valdymo bei bronchų kanalų spazmų mažinimo priemonė. Taigi, kenčiantys nuo astmos pajus labai teigiamą poveikį. Be to ši praktika gelbėja gydant vidurių užkietėjimą, valant kraują, norint pakelti kraujotakos ir respiratorinės sistemos tonusą.

Kapalabhati – geriausia visų kūno ląstelių stimuliacijos priemonė. Po pratimo ir jo metu galima pajusti specifinę vibraciją ir džiaugsmą, ypač nugaros centrų zonose. Kai šiuo pratimu generuojamas gyvybinės nervinės energijos srautas, visa nugara tampa panaši į gyvą laidininką, galima jausti šio nervinio srauto tekėjimą stuburu.

Pratimu pašalinama daug dvideginio. Gausus deguonies kiekis praturtina kraują ir atnaujina kūno audinius. Be to, nenutrūkstantys diafragmos judesiai aukštyn ir žemyn stimuliuoja skrandį, kepenis ir kasą.

Prieš pradedant studijuoti sudėtingesnę pranajamą (pvz., Bhastrika), labai svarbu įvaldyti Kapalabhati. Bhastrika yra laikoma viena geriausių dvasinę energiją prabudinančių praktikų po to, kai bus pravalyti Nadi kanalai, kuriais teka nervinė energija.

Atlikimas.

Atsisėdę į jums patogią pozą sukryžiuotomis kojomis kelis kartus giliai įkvėpkite. Stebėkite, kad diafragma judėtų teisingai. Įkvepiant diafragma spaudžia pilvą ir jis išsipučia. Iškvepiant diafragma spaudžia plaučius, o pilvas juda link nugaros. Nuolatinis diafragmos judėjimas aukštyn žemyn leidžia orui patekti į kūną ir išeiti iš jo. Šiame pratime reikia daugiau dėmesio skirti iškvėpimui nei įkvėpimui.

Stiprus pilvo įtraukimas pakelia diafragmą ir oras greit išstumiamas iš plaučių. Tai vidinis smūgis pilvu. Vos tik oras išėjo, pilvo raumenis greit atpalaiduojame, tada diafragma nusileidžia žemyn. Kai diafragma nusileidžia, truputis oro savaime patenka į plaučius. Čia įkvėpimas pasyvus, o iškvėpimas aktyvus.

Pradėkite nuo dešimties ar penkiolikos tokių įkvėpimų ciklo. Po paskutinio iškvėpimo giliai įkvėpkite ir kiek įmanoma ilgiau sulaikykite kvėpavimą. Nuo to deguonis geriau bus pasisavintas į organizmą, taip pat po visą kūną pasklis ypatinga vibracija, lyg būtumėte praplovę energija kiekvieną kūno ląstelę.

Pradžioje atlikite tris ciklus po dešimt iškvėpimų, o paskui didinkite ciklų skaičių iki penkių ar šešių. Po keletos savaičių praktikos ciklą padidinkite iki dvidešimties ar dvidešimt penkių iškvėpimų. Tarp pranajamos ciklų galima kvėpuoti paprastai.

Pranajamos metu koncentruokitės į saulės rezginį, tai nervų sistemą darys dvasiškai aktyvesnę. Tai pasireikš kaip vibracijos ir pulsacijos pojūtis nugaroje, rankų pirštuose bei lengvumas visame kūne.