Afrikietiškas balafonas Sosso Bala

Afrikietiškas balafonas – tai liaudiškas mande tautos ksilofonas iš Vakarų Afrikos. Tikrasis pavadinimas yra bala, o balafon reikšmė – grojimas bala instrumentu.Visi šiuolaikiniai mande balafonai yra kilę iš vieno sosso bala.

13 amžiuje gyveno karalius tironas Soumaoro Kante – Sussu šalies (dabartinė Gvinėjos teritorija) burtinkas bei tautos vadas. Po derybų su Jinna Maghan – antgamtinių dvasių džinų karaliumi, Soumaoro gavo šventą instrumentą sosso bala – medinį magiškų jėgų ksilofoną.

Soumaoro jį naudojo pranašystėms aiškinti. Pranašaudamas jis gaudavo informacijos apie ateitį ir tai jam suteikdavo pranašumą kovojant karuose. Niekas daugiau neturėjo teisės prisiliesti prieinstrumento, tik pats valdovas.

Buvo vienas griotas (Vakaru Afrikos poetas, šlovintojas, klajoklis, kartais vadinamas bardu) Balafasake Kouyte, kuris tarnavo Sunjanui Keitai. Vieną dieną jis įsėlino į Sussu karaliaus rūmus. Aptikęs instrumentą jis iškart pradėjo groti tuo sosso bala.

Karalius Soumaoro turėjo magišką ryšį su sosso bala ir pajuto, kad kažkas prisilietė prie magiško instrumento, todėl nuėjo patikrinti. Pagautas griotas nepasimetė ir pradėjo improvizuoti, jis sugrojo karalių šlovinančią dainą. Soumaoro buvo labai sužavėtas grioto grojimu ir jo improvizacijomis. Karalius nenubaudė jo ir paliko Balafasake Kouyte tarnauti savo rūmuose. Nuo to laiko Balafasake buvo vienintelis, kuris galėjo groti šventuoju sosso bala ir šlovinti karaliaus žygdarbius bei pergales.

Be to griotas, gavęs prisiliesti prie sosso bala, įgijo ir antgamtinių jėgų, kurių turėjo Sussu karalius. Nors griotas ir tarnavo karaliui, jis vis dar paklusdavo senojo šeimininko Sunjana Keita valiai, todėl šiam lengvai pavyko nugalėti Sussu karalių. 1236 m. Sunjana nuvertė Soumaoro ir suvienijo Mande tautos žmones. Kaip karo trofėjų jis parsivežė sosso bala, o Balafaske ir vėl grįžo tarnauti pas Sunjaną kaip asmeninis griotas.

Karo ir priespaudos įrankis sosso bala, patekęs į Sunjana Keita ir jo grioto rankas, tapo kultūros puoselėjimo įrankiu. Jis tapo Mande vienybės ir laisvės simboliu.

Kouyte šeima išlaikė sosso bala tradicijas netgi kai Mande imperija pradėjo byrėti, įsiveržus kolonizatoriams. Išgyvenęs 800 metų dabar sosso bala yra tikras Gvinėjos tautinis lobis, primenantis mande praeitį ir šlovę. Netgi šiomis dienomis afrikietiško balafono tradicija tęsiasi ir daro didelę įtaką Mande ir Vakarų Afrikos kultūrai bei tradicijoms.

Žiūrėti video

Parengė Martynas iš Vilniaus, kuris ne tik groja šiuo instrumentu, bet ir pats savo rankomis yra tokį padaręs