Respublikinė Jogos Mokykla „Gyvenimas yra laimė“ – Mokytojas
Kraunasi ...
2014 m. žiemos seminaras
Autoriaus archyvai: Eglė Pievoj
2014 m. pavasario seminaras
III penkiadienis Šiauliuose
Jungtinis penkiadienis Šiauliuose
V penkiadienis Joniškyje
V penkiadienis Šiauliuose
Jungtinis penkiadienis su Tamara Šiauliuose
II penkiadienis Šiauliuose
IX pekiadienis N.Akmenėje
X penkiadienis N.Akmenėje
II penkiadienis Mažeikiuose
II penkiadienis Mažeikiuose
I penkiadienis Vilniuje
VIII penkiadienis Klaipėdoje
V penkiadienis Kaune
IV penkiadienis Kaune
III penkiadienis Kaune
V penkiadienis Druskininkuose
III penkiadienis Alytuje
I penkiadienis Alytuje
IV penkiadienis Alytuje
VIII penkiadienis Alytuje
Astrologijos kursai Vilniuje
Ekspert-operatorinis kursas Panevėžyje
Žiemos seminaras 2016
Rudeninės talkos
Darbai Guronyse tęsiasi. Kol ruduo dar švelnus ir saulutė iš po debesų dar pasirodo, galime daug dar padaryti. Skaityti toliau »
Statome pirmąjį “šiaudinuką”
Vasaros pabaigoje susirinkome Guronyse sužinoti visas šiaudinių namų statymo subtilybes. Pirmoji pirtis jau pastatyta. Skaityti toliau »
Jungtinis penkiadienis Panevėžyje
X (diplominis) penkiadienis Alytuje
V (diplominis) penkiadienis Alytuje
II penkiadienis Alytuje
III penkiadienis Alytuje
VII penkiadienis Alytuje
IV penkiadienis Druskininkuose
O, vasarėlė vasara, per trumpa ji
Joninių misterija, baidarių iškyla, žemuogynai, fantastiška gamta, maudynės ežere, atostogos, vieniems išvažiuojant kiti atvažiuoja, šilta, gera, saulėta, nesibaigiantis gyvenimo džiaugsmas Guronyse :) Skaityti toliau »
Pavasarinės talkos
Pirmieji teritorijos valymo ir paruošimo darbai. Skaityti toliau »
Geologiniai tyrimai
Keletas fotoaparato užfiksuotų akimirkų iš Ašramo žemės. Skaityti toliau »
Pirmieji metai ašramo žemėje (2014 m)
Vakaronės prie barščių, pirmųjų darbų planavimas, palapinių miestelis, rytinė "razminkė", oficialus Guronių "viešbučio" atidarymas su Mokytoju, baidarės ir pirmosios maudynės mūsų ežere. Skaityti toliau »
Iškyla Guronyse
Antrasis jogų suvažiavimas į Guronis. Jau šilta, malonu sedėti ant žolytės, planuoti ir svajoti, dalintis mintimis, idėjomis ir šypsenomis. Nepamirštamas vakarojimas prie laužo ir muzikinių talentų šou dar ilgai neblės atmintyje. Skaityti toliau »
Pirmojo apsilankymo akimirkos
Pirmoji pavasario diena ir pirmasis susitikimas Guronyse. Tą dien nebaisūs buvo nei šaltukas, nei dar sunkiai pravažiuojami miško keliukai. Džiaugsminga pradžia, užfiksuota Viktorijos objektyvo. Skaityti toliau »
I penkiadienis Druskininkuose
Vasaros seminaras
Birželio Tai Chi Klaipėdoje
Pavasarinis Tai Chi Klaipėdoje
IX penkiadienis Klaipėdoje
Astrologijos kursai Klaipėdoje
Tarptautinė jogos diena Šiauliuose
Sekmadienį 177 pasaulio šalyse pirmą kartą iškilmingai paminėta Tarptautinė jogos diena, o Lietuvoje fiksuotas medžio pozą atliekančiųjų rekordas. Lietuvoje šventę kartu su partneriais organizavo Indijos konsulatas. Renginių metu buvo pristatoma speciali svečio iš Indijos jogos programa, vyko jogos centrų prisistatymai, filmų peržiūros bei išskirtiniai pranešimai. Tarptautinė jogos diena Vilniuje. Nepaisant šaltoko bei lietingo oro Vilniuje ... Skaityti toliau »
Pažintinis jogos kursas su Mokytoju
X penkiadienis Vilniuje
VI penkiadienis Vilniuje
Svorio sureguliavimo kursas Vilniuje
V penkiadienis Ventoje
IV penkiadienis Ventoje
II penkiadienis Ventoje
I penkiadienis Ventoje
I penkiadienis Skuode
Šiaulių senjorai gauna diplomus
Lieknėjimo kursai Šiauliuose
XI penkiadienis Šiauliuose
Jungtinis penkiadienis Šiauliuose
Jungtinis penkiadienis Šiauliuose
VII penkiadienis Šiauliuose
I penkiadienis Šiauliuose
XI penkiadienis Panevėžyje
Jungtinis Panevėžyje
Jungtinis penkiadienis Panevėžyje
IV penkiadienis N.Akmenėje
V penkiadienis N.Akmenėje
III penkiadienis N. Akmenėje
II penkiadienis Naujojoje Akmenėje
I penkiadienis Naujojoje Akmenėje
VI penkiadienis Kretingoje
Penktokai Kretingoje
V penkiadienis Kretingoje
III penkiadienis Kretingoje
Septintokai Klaipėdoje
Palangos penktokai
V penkiadienis Klaipėdoje
V penkiadienis Klaipėdoje
II penkiadienis Klaipėdoje
Pirmokai Klaipėdoje
I penkiadienis Klaipėdoje
Jungtinis penkiadienis Kaune
Kauniečiai lieknėja
II penkiadienis Kaune
I penkiadienis Kaune
VI penkiadienis Joniškyje
I penkiadienis Joniškyje
Prieš aušrą
Mokytojas Kretingoje
Būgnai ligoninėje
Spalvų psichologija rūbuose
Klaipėdiečiai lieknėja
Hipnozės kursai Vilniuje
Besmegenių savaitgaliai
Arsenijaus išleistuvės
18-asis Eglės gimtadienis
Naujųjų metų naktis, seminaras
Seminaras Izraelyje
Slėpiningas Mokytojo gimtadienis
Pavasario seminaras
Rudens seminaras
Rudeniškas jungtinis Vilniuje
Žiemos jungtinis Vilniuje
Žiemos jungtinis Panevėžyje
Jungtinis Panevėžyje
Jungtinis penkiadienis Klaipėdoje
Adžna jungtinis penkiadienis Klaipėdoje
FOTOGRAFIJOS MEISTRAS
Fotografas Robertas Bueltemanas, jausdamas poreikį “išbandyti naujas kūrybos priemones ir galimybes”, norėdamas peržengti visuomenėj priimtų tradicijų rėmus, pritaikęs tam šiek tiek mokslo, sukūrė savo originalią fotografavimo techniką. Jo darbo įrankiai: jungiamasis kabelis, optinis kabelis ir 80 000 voltų įtampa. Štai viskas, ko reikia, kad gautumėt tokias švytinčias gėlių kompozicijas. Šių unikalių vaizdų kūrimas toks sudėtingas, ... Skaityti toliau »
Mandalos
Daugelis vasaros seminare piešėme mandalas. Kai kuriuos tai galbūt užkrėtė ilgam, kai kuriuos tik seminaro metui. Dabar, kai vasaros spalvos ir nuotaikos jau paliko mus ir pasitiko kitos – rudeninės emocijos, galima pabandyti jas išreikšti per piešinius. Tikriausiai kiekvienas iš mūsų pritartų nuomonei, kad šiuolaikinis žmogus gyvena itin intensyvų, kupiną naujų galimybių gyvenimą. Sakysite, tai puiku, ... Skaityti toliau »
PELENAI IR SNIEGAS
Drambys su pakeltu straubliu – Tai laiškas žvaigždėms. Iš vandens išnyrantis banginis – Tai laiškas iš jūros gelmių. Šie įvaizdžiai – laiškai mano sapnams. Šie laiškai – mano tau. Gregoris Kolbertas “Pelenai ir sniegas” Gregoris Kolbertas gimė 1960 m. Toronte. 1983 Paryžiuje pradėjo savo kūrybinę karjerą, filmavo socialinės tematikos dokumentinius filmus. Pirmoji paroda “Timewaves” (“Laiko ... Skaityti toliau »
NIKOLAJUS RERUCHAS
Nikolajaus Rericho pasaulis: Skaityti toliau »
SALVADORAS DALI
Originalusis Salvador Dali: Skaityti toliau »
OCTAVIO CAMPO
Nepakartojamasis Octavio Campo: Skaityti toliau »
Afrikietiškas balafonas Sosso Bala
Afrikietiškas balafonas – tai liaudiškas mande tautos ksilofonas iš Vakarų Afrikos. Tikrasis pavadinimas yra bala, o balafon reikšmė – grojimas bala instrumentu.Visi šiuolaikiniai mande balafonai yra kilę iš vieno sosso bala. 13 amžiuje gyveno karalius tironas Soumaoro Kante – Sussu šalies (dabartinė Gvinėjos teritorija) burtinkas bei tautos vadas. Po derybų su Jinna Maghan – antgamtinių dvasių ... Skaityti toliau »
Muzika
Muzika – – išraiškos forma laiko terpėje, naudojant garsų ir pauzių struktūrą. Žodis muzika, kilęs iš graikų kalbos mousikē, tarsi parodo muzikos priklausomybę visoms devynioms mūzoms. Tik gerokai vėliau Vakarų Europoje nusistovėjo tradicija muzika vadinti vieną iš dailiųjų menų, susijusių su garsų sekomis ir kompozicijų grupėmis, išreikštomis jungiant vokalinius ar instrumentinius garsus, derinamus pagal grožį ... Skaityti toliau »
Dailė
Visa žmogaus aplinka, buitis ir būtis, kasdienybė ir laisvalaikis vienaip ar kitaip susijusi su menu. Meno kūriniai atspindi visuomenės kultūros lygį. Meno kalba aiški be vertimo, per ją galima pažinti kitas kultūras, epochas. Pagal tai, kaip žmogus suvokia, jaučia meną, galima spręsti apie jo išprusimą, išsilavinimą, meninį skonį ir estetinį pojūtį. Menas gali būti susijęs ... Skaityti toliau »
Šokis, kuris gydo
„Jeigu negali girdėti savo širdies, pradėk šokti, tuomet ji plaks taip greitai, kad bus neįmanoma jos neišgirsti“. Šokis – daugiau nei judesys. Tai – keitimosi kelias, praktika atpalaiduojanti asmens slaptąsias galias, suvienijanti kūną, protą, sielą ir jausmus. Šokis egzistavo visais laikais ir visose kultūrose. Tai – viena seniausių žmogaus jausmų išraiškos formų. Pirmiausia „šokio terapeutais“ ... Skaityti toliau »
Psichodrama
Teatrinis persikūnijimas egzistuoja beveik tiek pat, kiek ir civilizacija. Vaidmens atlikimas, pjesės pastatymas ir kiti teatro ksdienybės veiksmai būdingi ir žmonių gyvenimų dramose. Todėl nenuostabu, kad šie veiksmai buvo pradėti naudoti gydant ir tapo psichoterapijos dalimi. Dramos elementų naudojimo psichoterapijoje pionierius Dž.L. Moreno (1889-1974) savo išrastą metodą pavadino psichodrama. Daug laiko prabėgo nuo metodo atsiradimo. ... Skaityti toliau »
Vėlinės ar Helovynas?
Pastaruoju metu Lietuvoje vis daugiau jaunų žmonių spalio 31 dieną ima švęsti siautulingą ir bauginančią Helovyno šventę. Nieko nuostabaus, nes apie ją sukurta daug kino filmų, apie ją labai įdomiai pasakoja užsienio televizijos. Lietuviai panašiai siaučia per Užgavėnes. Gal viskas būtų gerai (juk panašiai prigijo ir šv. Valentino diena), bet šiuo rudens laikotarpiu lietuviai švenčia ... Skaityti toliau »
UŽGAVĖNĖS
Žiemos išvarymo ir atsisveikinimo su ja šventė Užgavėnės šiemet bus vasario 16 dieną. Katalikai šią šventę švenčia antradienį, likus 46 dienoms iki Velykų, nors dar visai neseniai prosenoviniu papročiu švęsta beveik visa savaitė prieš gavėnią. Šiuo metu Užgavėnės asocijuojasi tik su blynais ir persirengėliais, nors dar XX a. pradžioje ši šventė buvo ištisa papročių virtinė. ... Skaityti toliau »
JONINĖS
Ką XXI amžiuje eiliniam europiečiui reiškia Joninės? Manau, daugeliui tai tik vardadienis, kažkodėl ypatingiau ir labiau švenčiamas negu kitų vardų dienos. Reikia pripažinti, kad tobulėjant mokslui, žmonių pažinimas darosi vis ribotesnis. Mes tampame vienos siauros srities žinovais, bet pasaulio visuma lieka nepažinta. O visgi, kas tos Joninės? Jei gyventume taip pat arti gamtos, kaip mūsų ... Skaityti toliau »
PAPARČIO ŽIEDAS
Joninės arba Rasos – ilgiausios dienos šventė, turinti senas tradicijas. Senovės lietuviai tikėjo, kad Rasos šventės vidurnaktį žydi papartis. Paparčio žiedas – tai žmogaus troškimas pažinti, žinoti, visa gauti, tik tereikia jį surasti. Buvo sakoma, kad tas, kuris suranda ir nuskina paparčio žiedą, kitų mintis moka skaityti, kiaurai mato, kur pinigai ir brangenybės paslėptos, būna ... Skaityti toliau »
VELYKOS
Velykų šventė, kaip viena pagrindinių pavasario švenčių, tęsiasi ištisas tris savaites. O jei dar priskaičiuoti gavėnią, per kurią ruošiamės Velykoms… Prisiminkime, ką reiškia Didžiosios Velykų dienos: Verbų sekmadienis (sekmadienis prieš Velykas) – primena Kristaus pasirodymą Jeruzalėje, kai jis buvo sutiktas žaliomis palmių šakelėmis. Tas šakeles simbolizuoja mūsų verbos, o Žemaitijoje – kadagio šakelė. Su ja ... Skaityti toliau »
APIE KĄ KALBA MARGUČIŲ RAŠTAI ?
Iš vienos kiaušinio pusės Žemė motina išėjo, Iš kitos kiaušinio pusės – Mėlynas padangių skliautas; Iš dalies geltono trynio Saulė šviečianti pakilo, O iš baltymo padangėj Pilnas mėnuo pasirodė. Iš margos kiaušinio luobos Aukštos žvaigždės pasidarė. (J. Marcinkevičiaus vertimas) Taip dainuojama mūsų kaimynų suomių „Kalevalos“ epe. Velykos – viena iš gražiausių pavasario kalendorinių švenčių Lietuvoje. ... Skaityti toliau »
VĖLINIŲ, ILGIŲ IR VISŲ ŠVENTŲJŲ ŠVENTĖS
Mūsų pasaulis taip sutvertas, kad kiekvienas žingsnis lydimas kitimo: mes gimstame, augame bręstame ir mirštame. Galbūt todėl artėjant Vėlinėms susimąstome apie savo artimuosius mirusiuosius, prisimename jų gyvenimus ir net grįžtame prie savęs. Kiekvienam dingteli mintis, ar teisingai gyvenu, ar bijau mirties, ar kas nors pasikeis po mirties, ar noriu kažką pakeisti, kad po mano mirties ... Skaityti toliau »
KŪČIOS
Senų senovėje žyniai stebėdavo, kada pradėdavo ilgėti dienos. Pradėjus dienoms ilgėti, prasidėdavo didelė šventė prie apeiginio stalo su sudėtingomis apeigomis, maginiais veiksmais, burtais, aukojimais ir kt. Tai šventė, kurios metu išsivaduojama iš tamsiojo meto. Ji buvo vadinama Kūčiomis (gruodžio 24 diena). Šis pavadinimas yra labai senos kilmės ir bendras daugeliui Europos tautų. Lietuvių kūčios, lenkų ... Skaityti toliau »
APIE KALĖDAS
Kalėdos – krikščionybės ir pagonybės jungtis Visi pažįstame Kalėdas kaip Kristaus gimimo šventę, bet ji yra daug senesnė už patį Kristų. Visos Europos tautos panašiu metu šventė Žiemos šventę, kuri buvo ypač svarbi. Prieškrikščioniška Lietuva taip pat jautė, kad tamsusis metų laikas yra labai paslaptingas, nesaugus, visos gyvybinės jėgos mąžta. Ta pajauta skatino žmones būti ... Skaityti toliau »
PESACH
Pesach – tai žydų pavasario šventė, simbolizuojanti gamtos atbudimą, pasaulio atsinaujinimą ir žmogaus išsivadavimą. Tai laisvės ir garbės atgavimo diena. Pesah yra tai seniausia žydų šventė, skirta pačiam pagrindiniam Biblijos istorijos įvykiui, kuris yra žydų tautos istorijos pradžia – išėjimui iš Egipto bei išsivadavimui iš 400 metų trukusios vergovės. Visa judėjų religijos sistema paremta prisiminimu ... Skaityti toliau »
Roš aŠana – ŽYDŲ NAUJIEJI METAI
Roš aŠana – žydų Naujieji metai. Ši žydų šventė švenčiama pasaulio sutvėrimo garbei, taip pat sutinkami naujieji ir palydimi senieji metai. Yra legenda apie tai, kaip Dievas Roš aŠano dieną Gyvenimo knygoje užrašo, koks likimas laukia kiekvieno žmogaus ateinančiais metais: “…kam gyventi, o kam numirti, kieno laukia ramybė, o kieno – šlaistymasis, kieno – sėkmė, o kieno – ... Skaityti toliau »
AKIMIRKOS ŠVENTĖ
Naujųjų metų šventė yra gerokai naujesnė nei Kūčios ir Kalėdos. Kalendorinių metų pradžia – sąlyginis dalykas. Metus skaičiuoti nuo sausio 1 dienos 1500 metais pradėjo vokiečiai. Europos katalikų kraštuose sausio 1-oji kaip naujų metų pradžia įsigalėjo tik XVII amžiaus pabaigoje. Senovės lietuviai šventė naujųjų metų pradžią, bet ši šventė neturėjo pastovio datos. Etnografai spėja, kad ... Skaityti toliau »
IŠ KUR KILO ŠV. VALENTINO ŠVENTĖ ?
Pasakojama, kad III a. Romoje gyveno vyskupas Valentinas, padėjęs mylimiesiems. Tuometinis Romos imperatorius Klaudijus II-asis siekė suburti kuo didesnę kariuomenę, kad jie gintų imperiją. Kad savo tikslą pasiektų, jis netgi buvo išleidęs įsakymą, laikinai draudžiantį tuoktis, nes manė, kad šeimos vyras negali būti geras karys, nes jam svarbesnė jo šeima. Vyskupas Valentinas išklausydavo mylinčiųjų žmonių ... Skaityti toliau »
HELOVYNAS
HELOVYNAS (HALLOWEEN) = Samhain Kasmet vis daugiau žmonių susidomi spalvingąja Helovyno švente (lapkričio 1-osios išvakarės), kuri stebina savo kostiumais, linksmomis tradicijomis ir priešingu mums, lietuviams, šventimu. Nors Helovynas labiausiai mėgstamas Amerikoje, vis dėlto jis kilo iš Keltų tautos ir krikščionybės mišinio. Keltai, gyvenę prieš 2000 metų dabartinėse D.Britanijos, Prancūzijos, Airijos teritorijose, nuo senų senovės šventė SAMHAIN, ... Skaityti toliau »