Indolas savo chemine sudėtimi labai artimas mėlynam indigui, iš kurio ir buvo pirmą kartą išvestas. Nedidelis kiekis indolo gaminasi mūsų organizmo viduje – žarnyne.
Daugelis gamtinių ir sintetinių bioaktyvių medžiagų yra gaunamos iš indolo ir yra naudojamos kaip vaistinės. Toks, pavyzdžiui, yra fizostigminas, kuris randamas nuodingosios kalabarpupės sėklose (afrikos augalas, ankštinių šeima). Didelėmis dozėmis fizostigminas nuodingas, o kaip fizostigminassalicilo rūgšties druska naudojamas akies spaudimui mažinti.
Indolo gaminamas strichninas yra svarbus nuodingojo činčibiro sėklų komponentas.
Strichninas taip pat gali būti nuodas, bet mažomis dozėmis jo dedama į vaistus, gerinančius virškinimą, padedančius prabusti po apsinuodijimo narkotikais ar migdomaisiais vaistais.
Pati vertingiausia indolo rūšis – indolas-3-karbinolis. Tai ne viena, bet visa grupė biocheminių medžiagų, kurių daugiausia kryžmažiedėse daržovėse. Jos tokios vertingos, kad jas vadina superindolais. Superindolai mažina hormoninio vėžio tikimybę, nes normalizuoja estrogeno hormono kiekį. Įrodyta, kad superindolai mažina krūties ir moterų lytinės sistemos onkologijos riziką, stabdo mastopatiją, prostatos ir žarnyno vėžį.
Indolo yra kryžmažiedėse daržovėse:
|