Devintoji diena seminare – lyg devintoji banga vandenyne. Švelni ir glostanti, kaip mama, ar stipri, sukelianti viduje pojūčių, jausmų ir minčių proveržį, priklausė tik nuo to, koks įgudęs kapitonas esate ir kaip senai jūs jūroje.
Į seminaro erdvę šiądien įsiliejo daug naujų – “senų” žmonių, atnešusių savo dvasinės patirties “kristaliuką” į mokyklos “kristaloteką”. Tai naujas terminas, nuo šiol, galbūt, papildysiąs mūsų žodyną.
Vakare Natali vestose praktikose prisiminėme senąją “prachodkę” – struktūrinio judesio praktikų pirmtakę (tik be skaičiavimo elemento). Jausmas buvo nuostabus.
Toliau sekę Daivos vedami socialiniai žaidimai padėjo rengti protą tolimesniems vakaro įvykiams. Abejingų tikrai nebuvo. Tikslumas, įsiklausymas, greita reakcija, draugiškumas, darbas komandoje – tai savybės, reikalingos kiekvienoje veikloje.
Pagrindinė vakaro dalis prasidėjo vaikų vasaros stovyklos “Didi drąsa būti savimi” pristatymu. Žavu, kad mūsų mokyklos išugdyti žmonės jau ėmėsi iniciatyvos dalintis savo mokėjimu, įgūdžiais, žinojimu.
Pasak Mokytojo, nenaudojamas dvasinės patirties “kristaliukas” tiesiog ištirpsta neaprėpiamam visatos dvasios vandenyne. Tuo tarpu gerai suformuota dvasia – kaip atskiras sunkus lašelis, gali sugrįžti Mokytojo – Guru (sanskrito klb. sunkus) pavidalu.
Apie dvasinių struktūrų kūrimąsi, transformaciją kviečiame pasiklausyti Mokytojo paskaitoje.
Nuo pirmadienio – naujas seminaro etapas.
Kol kas jūra rami. Esantys krante – leiskitės pažinimo kelionėn!
Tekstas/ Ingrida
Nuotraukos/ Dovilė, Sandra, Giedrius