Respublikinė Jogos Mokykla „Gyvenimas yra laimė“ – Mokytojas
Kraunasi ...
Antra diena prasidėjo nuo namų darbų patikrinimo. Mokytojas ieškančiu žvilgsniu pažiūrėjo į visą klasę… mokiniams per nugarą prabėgo šiurpuliukai … ir … atsakinėti pradėjo naujokai :) Buvo įdomu jų pasiklausyti, nes jie į viską žiūri kitaip, nei tie, kaip Mokytojas sakė, “kurie čia sėdi jau 30 metų”. Viena iš naujokių pasakojo, jog, bandydama surasti vakar dienos užsiėmimo “perliukus”, suprato, kad nieko nesuprato. Ir šiandien atėjo tik dėl to, kad paklausti – Ką mes čia darėme? Kam viso to reikia? Kokios naudos mes galime gauti šituose kursuose?
Šių klausimų dėka mes išgirdome labai įdomias Mokytojo paskaitas, kuriose sužinojome kaip užsiėmimuose atstatoma sveikata, pagerinama proto veikla, kaip mes suderiname savo vidinį pasaulį su išoriniu, kaip noriai protas auga ir reikalauja kokybiško “maisto”, kokią funkciją atlieka raumenys ir sąnariai, kaip kiekvienas iš jų maitina tam tikrus energetinius centrus, kaip praktikos atspindi mūsų elgesį gyvenime ir t.t. Dar norėtųsi paminėti tris žodžius: pasitikėjimas, tikėjimas, ir žinojimas. Mokytojas sakė, jog tai stadijos, per kurias tenka praeiti visiems mokiniams. Kai tu nesupranti, ką tu darai ir kam to reikia, bet vis vien darai – tai yra pasitikėjimas. Kai pradedi matyti rezultatus ir pokyčius, tada pradedi tikėti. Ir tik vėliau ateina aiškus suvokimas ir žinojimas kas čia apskritai vyksta.
Per praktikas pasidalinome į tris ratukus: viename dalyviai mokėsi bazinių funkcijų, dirbo su kūnu ir ritmu, kituose dvejuose “protoplazmoidai” sprendė sudėtingesnius uždavinius. Vėliau du pastarieji ratukai susijungė į vieną didelį ratą. Užduotis nepasikeitė, bet atsirado pilki klaidos kamuoliukai. Jų pagalba “atsisijojo” keli žaidėjai, kurie perėjo į pirmą bazinį ratuką, ir ten tęsė žaidimą.
Apelsinų ir mandarinų kvapas dažnam asocijuojasi su žiemos šventėmis, o šiandienos praktikoje gimė dar viena asociacija – su skaičiumi “vienas”, mat baltas kamuoliukas virto ryškiai oranžiniu apelsinu :). Taip Mokytojas padėjo surasti žaidime teisingą akcentą. Ir tai suveikė! Mes tapome atidesni, labiau koncentruoti ir atsakingi. Tiesa, kad klysti yra žmogiška, todėl laikas nuo laiko apelsinas krisdavo, paskleisdamas kvapą po visą salę ir sultis virš mūsų galvų, o žaidimas darėsi vis saldesnis…
Prisipažinsim, sumušėme ne vieną ir ne du “protoplazmapelsinus”. Praktikos pabaigoje jie visi buvo sėkmingai suvalgyti. Ar žinote koks jų skonis? – Nenusakomas! Atvažiuokite pas mus ir būtinai jus pavaišinsime :)
Straipsnį paruošė RJM Komanda