Pačioje užsiėmimo pradžioje, kaip ir žadėjome, pasiteiravome: kokį procesą mes vakar modeliavome per praktiką, kur reikėjo vaikščioti po salę su skirtingos spalvos kamuoliukais pagal atitinkamas taisykles? Paaiškėjo, jog tai buvo mitochondrijos membranos primityvus modelis. Mokytojas aiškino apie DNR, RNR, transporterius, laisvuosius radikalus, oksidaciją ir t.t. Mes trumpam pasijutome mokslininkais mokslinėje konferencijoje :) Nors atrodo, tema yra sudėtinga, tačiau Mokytojas visada sugeba pateikti informaciją taip, kad net ir vaikui būtų aišku.
Ar jūs žinojote, kad kvalifikuotais gali būti ne tik žmonės, bet ir atomai? Pvz., jūs geriate papildus kilogramais, kalio jonų koncentracija kraujyje didėja, tačiau širdies raumuo vis tiek jų neįsisavina. Kodėl? Mums labai sunku suprasti kitų mastelių sistemas, bet mes galime bandyti jas suvokti per mums aiškius modelius. Nenuorama Jelena paklausė apie sisteminio požiūrio taikymą paprastame gyvenime, ar tai padėtų išspręsti problemas ten, kur žmogiškojo suvokimo neužtenka. Mokytojas teiginį patvirtino. O į komentarą dėl savirealizacijos ir nepasitenkinimo, jis atsakė, kad kol žmogus auga, jis nekuria jokio produkto pasaulyje, be to yra nepatenkintas savimi, o kai individas jau susiformuoja, tada jis pradeda save realizuoti kažką darydamas ir gali didžiuotis savo darbo rezultatais.
Praktikų dalyje pasiskirstėme į keturis ratukus: du plazminius ir du struktūrinius. Surengėme varžybas, kad išsiaiškinti kas kokiam elementui atstovauja, tada vykdėme Mokytojo nurodymus, priskirdami sau klaidos ir nuopelnų kamuoliukus. Tokia sistema turėjo užsukti visą mechanizmą, kur “protoplazmoidai” galėtų keliauti per skirtingus ratukus. Tačiau, mums truputį pritrūko laiko, tad šiandieną laukiame tęsinio :)
Po žaidimo vyko trumpas praktikos aptarimas. Vienas iš dalyvių, mūsų aktyvus ir linksmas Darius, atsidūręs po struktūrinės (proto funkcijų) plazminėje (refleksinėje) sistemos dalyje, pasidalino tokia patirtimi: “Pakliuvau į tikrą chaosą. Užduotis buvo nesudėtinga, tačiau ir aš pradėjau klysti. Supratau, kad iš čia neįmanoma ištrūkti.” Mokytojas pakomentavo, kad taip dažnai atsitinka – žmogus nori padėti kitiems ir eina į katastrofinę zoną, tada arba jis išlaiko tvarką savyje ir sutvarko aplinkinį pasaulį, arba pats pasineria į chaosą.
Straipsnį paruošė RJM Komanda