
Kilmė, istorija ir naudojimas
Budistinių praktikų meditacijose, maldose ir pasinėrime į transą dainuojantys dubenys naudojami kaip pagalbiniai muzikiniai instrumentai. Pavyzdžiui, kinų budistai dubenis naudoja kartu su moktakais (Vud-bloko variantas), dainuodami reikiamą frazę sutroje, mantroje ar himne suduoda į dubenį. Japonijoje ir Vietname dubenų pagalba matuoja laiką maldų metu arba duoda signalą pakeisti veiksmą.
Rašytinių šaltinių, aprašančių dubenų naudojimą senovėje, iki šiol nerasta, bet egzistuoja nemažai paveikslų ir skulptūrų, koriuose vaizduojamas šis muzikinis instrumentas. Privačiose kolekcijose randama X-XII amžiaus dubenų, bet pirmieji dubenys galėjo atsirasti kur kas anksčiau – pavyzdžiui, bronziniai varpai Azijoje pradėti gaminti apytiksliai IX amžiuje prieš Kristų.
Dainuojančiais dubenimis grojama ramiai per išorinius dubens kraštus braukiant medine, kartais plastikine, piestele. Trinties rezultatas – ilgai trunkantis garsas, užpildytas obertonų. Nuo dubens pagaminimo kokybės tiesiogiai priklauso garso „užpildymas“ harmoniniais obertonais. Varijuojant piestelės svoriu arba spaudimo jėga į dubens kraštą galima išgauti įvairias tonacijas. Antras grojimo dainuojančiais dubenimis būdas – nestiprus mušimas oda apvyniota piestele. Gimsta šiltas ir stipriai vibruojantis garsas, panašus į varpo skambesį.
Senoviniai tibeto dubenys
Tradiciškai, senoviniai dainuojantys dubenys buvo daromi iš penkių metalų lydinio, induizme žinomo kaip Pančalocha, Himalajų šalyse turinčio sakralinę reikšmę. Pagrindas buvo varis su alavu, cinku, geležimi ir kitais metalais, dažniausiai auksu, sidabru arba nikeliu. Gaudavosi liejamoji bronza arba žalvaris, praturtintas tauriaisiais metalais. Pasak kolekcionierių, griežtų normų nebuvo laikomasi, dubenys buvo daromi iš pačių įvairiausių lydinių, nuo 3 iki 12 įvairių metalų.
Senovinių Tibeto dubenų unikalumas yra tai, jog vienu metu skamba keletas harmoningų obertonų. Taip yra todėl, kad dubenys daromi iš keletos metalų lydinio, o kiekvienas metas skamba savo „banga“. Nepaisant to, kad tradicinė dubenų gamyba jau nyksta, vis gi skirtingose Nepalo vietose vis dar randama tradiciniu būdu nukaltų dubenų. Tik lydinio kokybė žymiai blogesnė nei senovinių dubenų, be to sakoma, jog senėjimo procesas gerina garsą, daro jį šiltesnį ir minkštesnį.
Garso masažas
Dainuojančių dubenų obertonų gausa ir harmoninis skambėjimas sukuria erdvę, kurioje greitai galima pasiekti gilaus atsipalaidavimo būseną. Kai dainuojantys dubenys statomi ant kūno, jie skamba minkštai ir giliai. Šių vibracijų masažas harmonizuoja kiekvieną kūno ląstelę. Kūno įtampa ir blokai dingsta, o gydymo funkcija pradeda savo darbą organizme. Išlaisvinęs žmogų nuo streso, garso masažas pakelia kūrybingumo jėgas ir gyvenimo džiaugsmą.
Garso masažo praktikos grindžiamos senovinėmis žiniomis apie garsų poveikį, kuriomis induizmo gydytojai naudojasi daugiau kaip penkis tūkstančius metų. Rytuose manoma, jog žmogus sukurtas iš garsų. Tai yra – jis ir yra garsas. Kai žmogus rezonuoja su savimi ir tuo, kas jį supa, jis tampa laisvas ir kūrybiškas.
