Virškinimo sistema

Fiziniam ir protiniam darbui, augimui ir vystymuisi, energijos kiekio, kuris yra išnaudojamas vykdant įvairias fiziologines funkcijas, atstatymui, be nenutrūkstamo deguonies patekimo, žmogaus organizmui dar būtinos įvairios cheminės medžiagos. Jas žmogus gauna su mineralinės ir augalinės kilmės maistu.

Žmogaus vartojami produktai savyje turintys baltymų, riebalų ir angliavandenių – tai maistingosios medžiagos, turtingos energijos kiekiu, kuris išsiskiria jiems skaldantis organizme. Organizmo maistingųjų medžiagų poreikis priklauso nuo jame vykstančių energetinių procesų.

Kaip statybinė medžiaga pirmiausia naudojami baltymai (dvasingas žmogus turėtų vartoti augalinės kilmės baltymus), savo sudėtyje turintys svarbias aminorūgštis. Iš jų organizmas gamina tiktai jam tinkančius baltymus. Esant jų trūkumui maiste  žmoguje vystosi įvairios patologinės būsenos.

Baltymai negali būti pakeisti kitomis maistingosiomis medžiagomis, kaip tuo tarpu angliavandeniai ir riebalai gali tam tikrais kiekiais pakeisti vienas kitą. Išvadoje galima sakyti, kad maistas privalo turėti kiekvienos medžiagos tam tikrą minimalų kiekį. Sudarant savo racioną (produktų sudėtis ir kiekis), būtina atsižvelgti ne tik į produktų energetinę vertę, bet ir į kokybinę sudėtį.

Skrandis

Didelis maišo pavidalo organas, į kurį iš stemplės patenka maistas. Čia jis būna kol trunka virškinimas. Skrandžio sienelėse yra liaukų, kurių išskiriamos sultys padeda suskaidyti maistą. Skrandžio sienelių susitraukimai sumaišo maistą ir taip prisideda prie virškinimo proceso.

Plonoji ir storoji žarnos

Plonoji žarna – daugiau kaip 5 m ilgio vamzdis, daugybe kilpų susirangęs pilvo ertmėje. Šioje žarnoje tęsiasi virškinimo procesas, absorbuojamas iš skrandžio patekęs turinys. Susideda iš trijų dalių: dvylikapirštės, tuščiosios ir klubinės žarnų.
Storoji žarna – tai plonosios žarnos tęsinys supantis ją tartum rėmas. Joje absorbuojamas vanduo, iš neabsorbuotų maisto liekanų laipsniškai formuojasi išmatos. Susideda iš kelių dalių: aklosios, kylančios, skersinės, nusileidžiančios, riestinės ir tiesiosios žarnų.

Kepenys

Didelis organas pilvo ertmės dešiniajame viršutiniame kampe, po šonkauliais.  Pagrindinė jų funkcija virškinimo procese yra gaminti tulžį – skystį, kuris išskiriamas į dvylikapirštę žarną per tulžies latakus ir yra būtinas maistiniams riebalams virškinti. Kepenys – gyvybiškai svarbus organas, teikiantis organizmui jėgų, nes didžiąją dalį absorbuotos gliukozės ir kitų maisto medžiagų paverčia energija.

Tulžies pūslė

Maišelio pavidalo organas, kuris kaupia ir koncentruoja kepenų gaminamą tulžį iki jai išsiskiriant į dvylikapirštę žarną. Prisitvirtinusi prie kepenų apatinio audinio paviršiaus. Susideda iš kaklelio (netoli latako), kūno ir dugno.