• Guru

    Ar nori gauti Mokytojo dienos užduotį ?

Kraunasi ... Kraunasi ...

Kur Mokytojas Dabar?

Planetos šiandien

Audio įrašai

2022.10.10
Ришон-ле-Цион
Обсуждение практик. Обмен качествами. Распределение плазмы
2022.10.09
Ришон-ле-Цион
Плазменные практики. Экспертная чувствительность. Творческая деятельность
2022.10.09
Ришон-ле-Цион
Поэтапные действия на площадке

Projektas GYVENTI GERA

Respublikinė Jogos Mokykla   
Facebook/RJM    Youtube/RJM   Instagram/RJM

IŠSAKYKIME SAVO POREIKIUS

 silenceKodėl vieni žmonės sugeba bendrauti su visais, o kiti nesutaria su niekuo pasaulyje? Žinoma, klausimas retorinis, ir atsakymų galima rasti milijonus. Šį kartą apžvelgsime, kaip kylančius nesutarimus galima spręsti pačiu paprasčiausiu būdu – žmogiškuoju būdu. Vienintelis gyvūnas – žmogus šioje žemėje turi gerai išvystytą kalbos dovaną, bet dažnai pamiršta ja naudotis. Kuo subtilesnis sutvėrimas, tuo subtilesni jo poreikiai, patirtys, o kartu ir galimybės save realizuoti. Pamąstykite, kaip bendrauja šunys, katės, arkliai, paukščiai, delfinai… Visi jie turi tą patį garsų skleidimo aparatą kaip ir žmogus, bet tik mes turime galimybę žodžiais išsakyti savo jausmus ir poreikius. Nefilosofuosime apie šią dovaną, tik prisiminsime, kaip ja naudotis.
 Įveskime keturis simbolius, kurie padės suprasti šio straipsnio esmę:

Galva – proto buveinė.

Krūtinė – dalis, kuri jaučia malonius ar nemalonius pojūčius.

Pilvas – poreikių sritis.

Galūnės – veiksmus atliekanti sritis.

 Šie simboliai yra vienos sistemos dalys. Galva visada mąsto, joje emocijų nėra, ji tik gali apdoroti kažkokią informaciją. Galvos paskirtis – įvardinti  krūtinės pojūčius. Idealu, jei ji tai ir daro. Krūtinė jaučia visokius pojūčius – malonius ar nemalonius, o ta pojūčių kokybė priklauso nuo pilvo, t.y. mūsų poreikių. Jei poreikiai patenkinti – krūtinė jaučia malonumą, džiaugsmą, ramybę. Na o jei poreikiai nepatenkinti – krūtinė išgyvena skausmą, pyktį, nepasitenkinimą. Na o galūnės duotos tam, kad keistų aplinkybes taip, kad poreikiai būtų patenkinti. Viskas labai paprasta, kol poreikiai priklauso tik nuo paties žmogaus. Tarkim, aš išalkau. Krūtinė jaučia nepasitenkinimą, nes pilvo poreikis – gauti maisto – nepatenkintas. Galva įvardina šią situaciją: „jaučiuosi blogai, nes noriu valgyti“. Tada galūnės daro ką nors, kad poreikis būtų patenkintas: nudobia mamutą arba pasiima iš šaldytuvo sumuštinį. Po akimirkos problemos nebelieka.

pykstasiSudėtingiau, kai problema susijusi su kitais žmonėmis. Grįžta vyras namo ir gauna lėkštę tirštos sriubos vakarienei. Žiūri jis į tą sriubą ir jo galva mąsto: „kiek metų aš galiu valgyti tą tirštą sriubą, nemėgstu aš jos, būtų bent jau skystesnė. Oj ta žmona, nieko nesugeba“. Sukandęs dantis suvalgo ir net nepadėkojęs žmonai išeina į kitą kambarį žiūrėti krepšinio. Žmona galvoja: „aš taip stengiausi, jam taip patinka tiršta sriuba, tiek metų ją valgo ir neatsibosta, bet kad nors padėkotų, kad nors indus suplautų… Kaip man nepasisekė su vyru.“ Abu kažko pyksta vienas ant kito, abu tikisi, kad kitas supras jo jausmus. Viduje abu klykia vienas ant kito, bet deja, kol kas nesame dievai ir kitų žmonių minčių skaityti nemokame. (Žinoma, praktikuodami jogą, galime to išmokti… Tik praktikuotis reiks ilgai).

Ši situacija gali turėti kitą atomazgą. Grįžta vyras namo ir gauna lėkštę tirštos sriubos vakarienei. Jo krūtinė užverda iš nepasitenkinimo, nes pilvas nori kepsnio. Jo galva įvertina situaciją: „man negera, nes aš nenoriu sriubos, o noriu kepsnio“. Jo galūnės nepratusios kepti kepsnių, nes tai daro jo žmona. Šiuo atveju, žmona yra gebėjimas pakeisti situaciją. Bet kaip? Juk ji nežino tikrojo vyro poreikio, to, kad jis nori kepsnio, ji tiki, kad jis nori sriubos.

„Alio…“ – mojuoja po nosimi rankomis Dievas – „o kažin kam jums kalbos dovana?“ Lyg išgirdęs tai vyras sako: „Brangioji, man šiandien taip norisi kepsnio, gal galėtum iškepti?“ O žmona atsako: „Vieną kartą atsibodo ir tau ta sriuba, aš jau jos matyti nebegaliu, bet kad tu taip ją mėgai, vis viriau. Tuoj iškepsiu kepsnį.“ Po sočios vakarienės ji paprašo, kad vyras suplautų indus, nes jos pilvas jaučia poreikį pailsėti, ir kol tas poreikis nepatenkintas, ji jaučiasi blogai. Vyras, žinoma, nustemba – tiek metų plovė pati, o čia dabar… Bet būtent taip jis sužino tikruosius jos poreikius. Ir jei tai tikra partnerystė, o ne gyvenimas kartu dėl to, kad nėra daugiau kur dingti, sutuoktiniai bus laimingi žinodami, ko iš tikrųjų nori jų partneriai.

Išsakydami savo poreikius tiems, kurie gali juos įgyvendinti, jūs palengvinate ne tik savo situaciją, bet ir nesukeliate nesusipratimų. Kaip rodo šis primityvus pavyzdys, mes vis dar nesugebame skaityti minčių, todėl turime naudotis kalbos dovana.

Žinoma, savo poreikius pirmiausia turite suformuluoti konkrečiai patys sau. Jei žmona savo vyrui sakys: „tu manęs nemyli, man trūksta tavo meilės“, vyras susivynios meškeres ir kuo greičiau paspruks pas draugus, nes jam žodis „mylėti“ reiškia kažką tokio, ko jo vyriška galva nesupranta. Žmona ir pati nesupranta, ko ji prašo. Ką reiškia mylėti. Kaip reikia mylėti būtent šią akimirką? Gal tai bučinys? Gal tai kartu ėjimas į kiną? Gal tai indų suplovimas? O gal leidimas pabūti vienai su draugėmis?

Tad būkime konkretūs ir išsakykime savo poreikius vardan savo ir kitų laimės. Žinoma, kai kas nors jums išsakys savo lūkesčius, nesutrikite ir pasistenkite juos įgyvendinti, nes gal tam žmogui reikėjo peržengti per save, kad kažko paprašytų.

Pagal J. Bastin paskaitas