Antroji, kaip Mokytojas pažymėjo, pranajamos mikrokurso diena, prasidėjo tradicine klausimų “kruša”.
Labiausiai žmones domino, kaip, kursuose naudojamų technikų pagalba, reguliuoti įtūžį ir pyktį. Klausimas tikrai aktualus, nes savo gyvenime mes dažnai atsiduriame situacijose, kada įtūžio jausmas tuo momentu atrodo visiškai pateisinamas, tačiau vėliau jaučiame tuštumą arba gailimės to kas įvyko.
Toks jausmas kyla, kai mes matome neteisybę, kurią reikia ištaisyti, sutvarkyti ir įtūžis tampa savotišku postūmiu, paskatinimu atitinkamiems veiksmams. Bet pyktis, skirtingai nuo įtūžio, galima sakyti yra labiau gyvenimo būdas. Šioje žmogaus būsenoje, kai pyktis tampa gyvenimo būdu, visos funkcijos praeina per šią prizmę, taip organizuota visa jo gyvenamoji erdvė. Jis visur ir visada randa priežasčių pykčiui ir be jo negali egzistuoti.
Ar reikia pasiduoti įtūžiui, jei jauti, kad tave išnaudoja? Mokytojas paaiškino, kad kiekvieną situaciją reikia išnagrinėti atskirai. Jei mes kažką darome sau ir tai gali panaudoti kiti, tai reiškia, kad mes esame jiems reikalingi. Jei visada stengtis tik apsaugoti save ir neduoti kitiems savimi “pasinaudoti”, tai galima tapti niekam nereikalingu.
Pereinant prie praktinės dalies, Mokytojas išsamiai aiškino apie tai, kokios raumenų grupės būna aktyvios skirtingų rūšių kvėpavime, koks tuo metu girdimas garsas, kaip palaikyti tinkamą ritmą. Stropiai atlikdama nurodymus, visa grupė kvėpavo ir pildėsi prana (energija). Išsiskirstėme, laukdami dar vieno nuostabaus praktikų vakaro.
Straipsnio tekstas / Viktorija
Nuotraukos / Dovilė, Laura, Тania
Vertimas į lietuvių kalbą / Jolita