Vakar vakare vyko vaikščiojimo vorele arba kitaip vadinama “pėda pėdon” praktika. Sustoję į dvi voreles, vedamas Natali (ožiaragio) ir Andriaus (vėžio) vaikščiojome po salę. Tarp žmonių turėjo būti atstumas, lygus ištiestai rankai. Abi vorelės mokėsi prasilenkti tarpusavyje. Tam, kad tai sėkmingai pavyktų, turėjome tiksliai statyti savo pėdą į priešais einančio žmogaus pėdsaką ir būti ritmingi. Po to susiskirstėme poromis, mokėmės pajusti bendrą ritmą ir turėjome praskaičiuoti savo asmeninį greitį, kad porų nariai judėdami skirtingą atstumą susitiktų viename taške. Šios tarpusavio sąveikos praktikos, lavina mūsų empirinį pajautimą, didina empatiją, padeda žmogui tapti ritmingu, dėmesingu ir moko mus būti tinkamu metu tinkamoje vietoje.
Na, o šiandien visus gerokai prajudino Roberto vesta mankšta, po kurios turėjome ramų asanų laiką. Prie pulto sėdėjo mūsų didžšokėja Sandra, kuri šiuo metu mokosi muzikos valdymo meno :)
Po užsiėmimų, virtuvėje mus pasitiko vasariški šaltibarščiai :)
Mūsų daktaras Andrius vaikams vedė pirmosios pagalbos įvadinį kursą. Jis pasakojo, kaip reikia elgtis, jeigu žmogus užspringo, kokį gestą parodyti, kad aplinkiniai suprastų, kas nutiko. Demonstravo vaikams, o po to patys vaikai mokėsi to poromis. Vaikai buvo labai susidomėję, susikaupę ir turėjo daug klausimų, pasidalinimų.
Penktadienis lepina mus švelniu drėgnu oru ir atvykstančių žmonių šypsenomis :) Jaučiama, kaip pildosi kambariai ir didėja mūsų gretos. Tad laukiame jūsų visų! :)
Mes esame:
Norintys matyti mūsų gyvenimą budinčiojo akimis skaitykite čia – SVAJONIŲ KELIO DIENORAŠTIS.
Ankstesnių kelionės dienų įspūdžiai: