Lietuva: Rudens seminaras – 1 diena

Kaip Jūs manote, kada prasideda seminaras? Kai praveriate Mokyklos duris Budraičiuose, sutinkate Mokytojo žvilgsnį mokyklos koridoriuje, o gal kai apvelkate pirmąjį arba “n” – ąjį čiužinį salėje prie aikštelės?

Šio seminaro atspirties taškas – Mokytojo suformuluota užduotis – užfiksuoti seminare patirtus įspūdžius, iškristalizuoti pagrindinę mintį, kad ji ilgam liktų atmintyje. Jei to nepadarome, atminties bagažas lieka tuščias, plazma išgaruoja.

Suformuodami mintį, galėdami ją pakartoti garsiai, prie liudininkų, mes sukuriame patirties kristalą. Tuo būdu gauname ir atvirkščią efektą – daromės jautresni, gebame daugiau gauti, priimti, tiksliau sakant, generuoti įspūdžius.

Viskas, kas vyksta seminaro erdvėje, tampa tarsi vadovėliu mūsų gyvenime – gauname nurodymų, užduočių, patarimų. Jei tai išsaugosime savo atmintyje, mūsų gyvenimas taps įdomesnis, sudėtingesnis, tobulesnis. Tam ir važiuojame, renkamės keletą kartų per metus, kad pereitume į kitą sudėtingumo laipsnį. Pasak Mokytojo, svarbu neištrinti to, ką gauname.

Dabartinis pasaulis iš mūsų lyg ir nereikalauja suformuluoti, nupiešti minties. Mes galime patys nuspręsti, kuri akimirka verta užfiksavimo. Užfiksuotos minties nuotrauka – tai ir yra minties kristalas. Nevertėtų to daryti bet kaip, paskubomis.

Proto funkcija – fiksuoti įspūdžius. Išrinkti svarbiausią, ką ir kaip aprašyti, išsaugoti. Rašydami formuojame, šlifuojame tą įspūdį. Iš didelio įspūdžio paliekame tą, kuris iš tiesų to vertas. Netgi, kai pasakome, užrašome, kas buvo svarbiausia.

Pasak Mokytojo, tam protas ir sukurtas. Viena svarbiausių jo funkcijų – gaminti patirties kristalus. Šie kristalai, dedami vienas prie kito, jungiasi į grandinėlę, suformuodami likimo kelią. Gyvenimas – tai likimo kelias, išklotas patirties įspūdžių kristalais. To nedarant, mes lyg ir negyvename. Tik tai, kas liko – pėdsakas – ir yra gyvenimo kelias.

Prisimenu. Iškristalizavau. Įdėta. Sukauptas patirties bagažas – mūsų gyvenimo rezultatas. Nėra bagažo – kelionės lyg ir nebuvo.

Koks tavo bagažo svoris? Kiek svariai tu gyvenai? Pasak Mokytojo, mūsų veiksmų kauzaliniuose kristaluose įdėtas laikas visada yra subjektyvus. Kiek jis tęsėsi man?Gyvenimo svoris – laikas. Kiek tu pragyvenai? Pusvalandį? Metus? Galbūt per šimtą metų – dešimt tūkstančių metų? Kiek laiko vienetų tavo bagaže? – klausė Mokytojas.

Proto talpa – kiauras kibiras, jei nėra įspūdžių arba jų nelieka. Kad gyvenimas nebėgtų kiaurai kaip vanduo, galima sukurti specialią talpyklą įspūdžiams kaupti.

Mokytojas dar kartą pabrėžė – šio seminaro užduotis, patarimas – kurti, kristalizuoti, kaupti savo įspūdžius. Tai Marso dvasios kryptis. Mokytis apie tai pasakyti, dalintis. Tai paskatins konkretizuoti ir aiškiau suvokti, suformuluoti savo minties kristalus. Jei to nedarysime, tai ir nemokėsime.

Jei prisimename įspūdį, kurį padarė kitas žmogus, tas žmogus palieka kristalą ir mūsų gyvenime.

Pokalbio metu prisiminėme praėjusio vasaros seminaro įspūdžius, tarpuseminario įvykius ir potyrius.

Trumpos bendros seminaro atidarymo meditacijos metu leidome protui nutiesti atminties gijas, jungiančias mums svarbius praeities įspūdžius – įvykius, žmones, procesus.

Vakaro užbaigimas – “labo ryto” praktika.

 

                                                                                                                                 Tekstą rengė / Ingrida

                                                                                                                                    Nuotraukos / Silvija