Lietuva: Kursas Vilniuje – 5 diena

Taip greitai prabėgo visa užsiėmimų savaitė!!! O norėtųsi tęsti ir tęsti veiklas, nes šiandien puikiai sekėsi darbas visose oktavose – buvo pasiektas tikslas ne vieną kartą ir “priauginta” daugybė “sėkmės kamuoliukų”. “Proto ratukai” (vėl negirdėta sąvoka!) sukosi labai intensyviai.

 

Žaidimo tikslas – skaičiuoti tam tikru ritmu mėtomus skirtingų spalvų kamuoliukus ir, “praėjus 1-ąjį lygį”, gauti sudėtingesnę 2-ojo lygio užduotį ir t.t. ir t.t. Jei niekada neesi žaidęs tokiu būdu, atrodo, kas gi čia tokio – pagauti metamą kamuoliuką!… Vaikų žaidimai… Tačiau, kai skirtingų spalvų kamuoliukai, grojant muzikai, turi būti išmetami ir sugaunami skirtingu ritmu, skaičiuojant vieną spalvą, o kitos neskaičiuojant, patikėkit – tikrai yra kas veikti!!! Net skaičiuoti mokantys suaugę žmonės praranda atidumą: painioja skaičius, nepagauna kamuoliuko arba išmeta ne tada, kada reikėtų jį išmesti, nusivilia, supyksta… Žaisti iš tikrųjų, tai tikrai nėra tas pats, kas pažiūrėjus tą žaidimą per ekraną numoti ranka ir pasakyti: ai, lengva… Tikrai mokėčiau… Ir perjungus kitą kanalą, dar pažiūrėti kitą žaidimą… :)
Mūsų kūnui ir protui reikalingos pastovios treniruotės ir praktikavimas. Stipri motyvacija.

 

Kiekvienam skirtos savos klaidos. O kaip mes elgiamės susidūrę su klaida? Kaip paprastai elgiamės, kai kas nors nepavyksta gyvenime? Pykstame ant savęs ar pykstame ant kitų? Nuleidžiame rankas ir daugiau negrįžtame prie tos veiklos? Apkaltiname kitus ir, nematydami savo klaidų, toliau jas darome ir toliau kaltiname pasaulį?… Ar, pagaliau supykę, tampame motyvuotais žmonėmis, kurie praktikuojasi tol, kol, galų gale, nustoja daryti tas pačias klaidas ir tampa sėkmingais? Dėka savo pačių pažadinto proto ir praplėsto plazminio(energetinio) kanalo, tapsime sėkmingais ir motyvuotais savo veiklose.

 

Taigi, žaidžiant Proto Plazminius žaidimus, mes smarkiai treniruojamės – dirba ne tik kūno, bet ir proto raumenys. Ilgą laiką išlaikyti dėmesingumą, jautrumą, vikrumą, sumanumą, kūno judesių koordinaciją – puiki praktika. Žaidžiant žaidimą su vis kitais žmonėmis, lavinamės žymiai įvairiapusiškiau, nes susiduriame su vis naujais uždaviniais.

 

Per šiandienos praktikos aptarimą kilo klausimas. Kaip galima būtų suprasti tokį reiškinį, kai viskas vyksta gerai, tikslas būna beveik pasiektas, o kas nors ima ir pradeda daryti kažką neįprasto ir sugadina visą žaidimą? Tam irgi yra paaiškinimas. Mokytojas sako: Saturno arba Marso (tam tikros rūšies energijų) “įsijungimas” parodo, kad dideliam pasaulyje gal tokios veiklos nereikia? Gal kažką reikia keisti? O gal tai neturėtų būti taip paprasta ir, eksperimentuojant vienam žmogui, bus galima atrasti visai naujų dalykų ir veiklą pervesti į kitą lygmenį?
Nuskambėjo ir kitas klausimas. Kaip suprasti tokį reiškinį, kai sudėtingesnę užduotį tampa lengviau atlikti nei lengvesnę? Tai paaiškinama proto dažnio atitikimu esamai terpei. Sąlygos, kuriose atsiduriame, gali atitikti mūsų proto dažnį arba neatitikti. Principas – “tarp protingų pats tampu protingesniu”, gyvenime pasireiškia tuo, kad taip ieškome sau tinkamo aspekto: darbo, draugų, partnerio, mokyklos.

Pabaigoje Mokytojas pasakė: mokyklą sėkmingai pažadinome po vasaros ir galėsime stebėti savo gyvenimuose ar “tas uždegtas degtukas sudegė” ir nieko nepakeitė, ar atpažinsime savo gyvenimuose pokyčius ir jais džiaugsimės, o įspūdžiais galėsime pasidalinti rudens seminare. :)
Iki! Izraelyje arba Budraičiuose! ;)

 

Tekstas / Daiva
Nuotraukos / Dovilė(vandenis), Dovilė(ožiaragis)